„Ši krizė – ne mažesnė nei pieno krizė, kilusi 2014 metais dėl Rusijos embargo. Panašios ES paramos priemonės dabar būtinos kiaulienos sektoriui, rašoma pranešime.
Vertindamas visa tai kartu su palaikančiais kolegomis prašau Europos Komisijos skubiai imtis priemonių situacijai kiaulienos sektoriuje stabilizuoti – taikyti išskirtines ES finansines paramos priemones dėl esminio rinkos sutrikdymo“, – sako žemės ūkio ministras K. Navickas.
Rinkos tendencijos kiaulininkystės sektoriuje išlieka neigiamos ir pagerėjimo ženklų nėra. Jau kurį laiką kiaulienos kainos Lietuvoje yra vienos žemiausių visoje ES. Ūkininkų patiriami nuostoliai toliau didėja – skaičiuojama, kad nuostoliai nuo vienos parduotos kiaulės vidutiniškai sudaro jau apie 55 eurus.
Veiksniai, nulėmę kritinę situaciją šiame sektoriuje ir toliau daro neigiamą įtaką – užsidarius Kinijos rinkai ir sustojus eksportui, ES vidaus rinka perpildyta, išlieka afrikinio kiaulių maro problema, neigiamas COVID-19 pandemijos poveikis, o pastaruoju metu dar ir ženkliai išaugo pašarų, energijos išteklių kainos bei kitos sąnaudos.
Pasak Lietuvos žemės ūkio ministro, bankrotų rizika didelė, tai gali lemti kiaulienos sektoriaus žlugimą šalyje – netektume daug darbo vietų kaimo vietovėse, būtų neigiamai paveikta ir visa šalies ekonomika.
Su tokiais pat sunkumais susiduria ir daugelis kitų valstybių narių – akivaizdu, kad tai ES masto krizė.
Lietuvos keliamą klausimą Taryboje dėl krizės kiaulienos sektoriuje palaiko Austrija, Belgija, Bulgarija, Kroatija, Kipras, Čekija, Estija, Prancūzija, Graikija, Vengrija, Latvija, Lenkija ir Slovakija.
2014 – 2016 m. Europos Komisija dėl Rusijos embargo skyrė finansinių priemonių paketus Baltijos šalims ir ES pieno gamintojams problemoms pieno sektoriuje spręsti.
