Kauno rajone įsikūrusiame Mindaugo ir Vitos Šlapkauskų ūkyje aviečių auginimas sudaro 50 proc. veiklos. Vita Šlapkauskienė teigia, kad ši sausa ir karšta vasara sujaukė įprastą aviečių augimo ritmą, o reziumuoti derlingumą galima bus tada, kai pilnai baigsis uogų skynimas.
„Sezonas dar nesibaigė, dar avietes skiname. Vėliau matysime: kiek pardavėme, ką turime šaldiklyje, kiek turime uogienių. Tada tiksliai galėsime pasakyti. Bet galiu pasakyti, kad aviečių derlius yra neblogas, nėra stebuklingas, bet neblogas.
Pernai vasara buvo labai šlapia, šiemet – labai sausa. Šiemet avietės sunoko labai anksti, kiek ne laiku. Jos sunoko vos ne mėnesiu anksčiau. Tokiu atveju gali būti, kad kai kurios uogos pilnai neįsisavina maistinių medžiagų, skonis šiek tiek rūgštesnis. Augalas pilnai nesusiformavęs, uogos dydis yra mažesnis. Tai, kad avietės sunoksta per anksti, gal atsiliepti ir ateinančių metų derliams. “, – sako V. Šlapkauskienė.
Šeima augina vasarines ir rudenines avietes. Ūkiui aviečių derlingumas yra labai svarbus.
„Rudeninių aviečių sezonas prasideda rugpjūčio viduryje, šiais metais mes pradėjome skinti jau liepos pabaigoje. Vasarinės avietės turi prasidėti liepą, o jos atsirado dar birželį.
Šiemet sutriko įprastas ciklas. Pagalvokite, šiuo metu jau net vasarinės braškės pradėjo žydėti ir krauti žiedus. Tai yra gamta. Augalas turi ruoštis rudeniui, o dabar dienos šiltos, naktys šiltos, jis ir žydi. Augalai nesuvokia kas vyksta. Dėl tokių gamtos svyravimų, neaišku kokie rodikliai bus kitais metais,“ – sako V. Šlapkauskienė.
Kiek mažesnę reikšmę avietės turi Prienų rajone esančio Rasos Skučienės ūkyje. Moteris daugiau dėmesio skiria obuolių, kriaušių ir braškių auginimui. R. Skučienė taip pat teigia, kad orai turi įtakos derlingumui, tačiau nemažai priklauso ir nuo pačių ūkininkų pastangų.
„Nepaisant netinkamų oro sąlygų sezonas yra neblogas. Lietaus buvo mažiau, bet buvo sausra. Negalima sakyti, kad viskas priklauso nuo oro. Visur reikia įdėti darbo, reikia uogas ravėti, laistyti jei karšta, prižiūrėti. Visur reikia įdėti darbo.
Aviečių skonis irgi labai priklauso nuo vasaros orų. Kai būna lietus, avietė būna vienokio skonio, labiau išplauta, vandeninga. Šiemet buvo daug saulės, jei uogos laistomos, avietės prinoksta labai skanios, prisirpusios, kokybiškos. Jei avietyne nėra pelėsio, uoga yra kokybiška ir labai skani“, - sako R. Skučienė.
„Idealių sąlygų nėra. Lietuvoje kažkaip gamta vis eina į kraštutinumus: vienais metai lyja, kitais - sausra. Atostogautojams tokios sąlygos yra labai geros, tačiau uogoms reikia vidutiniškos lietuviškos vasaros, kai oro temperatūra siekia 22-23 laipsnius. Mūsų augalams tai būtų pats tas.
Abi moteris teigia, kad avietes įprastai realizuoja Kauno turguose, turgeliuose, kioskeliuose šalia prekybos centrų. Kiekvienais metais tenka sukti galvą, kaip šias uogas parduoti sėkmingai. Šiemet, priklausomai nuo aviečių kokybės, dydžio ir skonio, uogų kaina svyruoja nuo 4 iki 7 eurų už kilogramą.
„Žmonių kiekis Lietuvoje yra per mažas, kad galima būtų nesirūpinti, kur realizuoti užaugintas uogas. Kiekvieną sezoną mums yra nemažas iššūkis, kur realizuoti tas uogas.
Iš kitos pusės, reikia labai gerai pasiskaičiuoti savo galimybes. Tarkim, net ir sudarius sutartį su prekybos tinklais ir įsipareigoji tiekti uogas, būna, kad jų neturi, o jiems negali pasakyti: „nepykite, neturiu dabar uogų“. Gresia baudos. Tai yra rizika. Stengiamės uogas realizuoti visur kur įmanoma. Mes patys darome ir sultis ir sirupus, uogienes, avietes šaldome“, – sako V. Šlapkauskienė.
„Tai yra vienos dienos uoga, nuskintas ją reikia iš karto realizuoti, parduoti. Kainos nuo praeitų metų nesiskiria. Mūsų ūkis yra mažas. Beveik nenaudojame priežiūros priemonių. Aš manau, kad mažuose ūkiuose išauginamos tiek daržovės, tiek uogos, tiek vaisiai yra ryškiai kokybiškesni. Maži ūkiai labai nuvertinti“, – sako R. Skučienė.
