aA
Parduotuvės lentynoje pamatę brangesnę kiaušinių dėžutę nesistebėkite – Lietuvoje stengiamasi įpūsti ant kraiko laikomų vištų kiaušinių vartojimo vėją. Jis patuština vartotojų kišenes ir pareikalauja didžiulių investicijų paukščių fermoms atnaujinti.
Laisvai laikomos vištos
Laisvai laikomos vištos
© Organizacijos nuotr.

Bet, specialistų nuomone, rūpestis vištų gerove menkai atsiliepia kiaušinių maistingumui, nes ją iš esmės lemia lesalų kokybė. Nors prekybos tinklai ir deklaruoja, kad jie pereis prie komfortiškiau gyvenančių vištų produkcijos, tačiau vartotojai kol kas neskuba rinktis ant kraiko laikomų vištų kiaušinių, nes šie paprasčiausiai brangesni. Tokių ūkių plėtra priklausys nuo to, ar mūsų vartotojai norės brangiau pirkti laisvai laikomų sparnuočių kiaušinius.

Didieji verslininkai džiaugiasi, kad laikomų ant kraiko vištų kiaušinių pardavimai šalyje pastaruoju metu išaugo keleriopai. Kai kurie prekybos tinklai yra paskelbę, kad iki 2025 metų atsisakys narvuose laikomų vištų kiaušinių prekybos. Tačiau iki šiol „įprastiniai“ kiaušiniai rinkoje išlieka atsiriekę liūto dalį.

Jei narvuose augintų vištų dešimties kiaušinių vidutinė kaina parduotuvėse, priklausomai nuo kategorijos, yra apie 1,22–1,56 euro, ant kraiko laikomų vištų – beveik 2 eurai.

Tai nekelia nuostabos, nes laikomų ant kraiko vištų kiaušinių gamybos savikaina išauga iki 20 proc., o pabrangusius produktus sunkiau įpiršti mūsų gyventojams, kurių nemaža dalis negali išlaidauti. Jei narvuose augintų vištų dešimties kiaušinių vidutinė kaina parduotuvėse, priklausomai nuo kategorijos, yra apie 1,22–1,56 euro, ant kraiko laikomų vištų – beveik 2 eurai.

Sunku parduoti produkciją

Ant kraiko laikomiems paukščiams reikia daugiau priežiūros, vienai dedeklei vištai turi tekti ne mažiau kaip 250 cm2 pakratais pakreikto ploto ir kt. Tačiau sumaniusieji imtis paukštininkystės verslo dabar jau nebesvarsto apie paukščių laikymo narvuose galimybes. Kelmės rajone įsikūrusiame Ričardo Petriko mišriame ūkyje antri metai ant kraiko kudakuoja keletas tūkstančių vištų.

„Ar dabar pradėjęs ūkininkauti rinktumėtės arklį su arklu ar traktorių? Reikia žvelgti į ateitį. Laikomos ant kraiko vištos gali laisvai vaikščioti, paplasnoti, po šiaudus kapstytis, rasti natūralaus maisto“, – DELFI kalbėjo ūkininkas.

Vis tik pašnekovas netrykšta optimizmu ir kol kas nemato kiaušinių gamybos plėtros perspektyvų. Pasak jo, užauginti vištas ir jas parduoti kaip mėsą lengviau nei realizuoti jų kiaušinius.

"Pasakykite pensininkui, kad parduotuvėje 30 ar daugiau procentų brangiau mokėtų už kiaušinius, nes juos padėjo laisvai vaikštančios vištos“, – dėstė R. Petrikas.

„Produkcijos poreikis nedidėja. Šiandien paklausą turi pigūs produktai, todėl išperkami narvuose augintų vištų kiaušiniai, lenkiška produkcija. Pasakykite pensininkui, kad parduotuvėje 30 ar daugiau procentų brangiau mokėtų už kiaušinius, nes juos padėjo laisvai vaikštančios vištos“, – dėstė R. Petrikas.

Pasak jo, didelį spaudimą daro prekybos centrai, pardavinėdami pigesnę produkciją. Be to, ūkyje ant kraiko auginamų vištų kiaušiniai gerokai pabrangsta pakliuvę į prekybos grandinę.

Tenka modernizuoti fermas

Zarasų rajone iki 100 tūkst. vištų dedeklių laikanti žemės ūkio bendrovė „Sparnai“, pasinaudojusi europine parama, dar 2005 metais modernizavo fermas, kuriose paukščiai laikomi ant kraiko. Tačiau tik daugiau nei po dešimtmečio galėjo pasidžiaugti tokio sprendimo rezultatais.

„Tik prieš dvejus metus šiek tiek išaugo paklausa ant kraiko laikomų vištų kiaušiniams. Anksčiau žmonės šia produkcija nesidomėjo, o dabar sulaukiame palaikymo. Kai kurie prekybos tinklai įspėjo, kad nuo 2025 metų atsisakys prekiauti narvuose laikomų vištų kiaušiniais. Vadinasi, mes galime ramiai gyventi ir nesibaiminti dėl ateities“, – DELFI pasakojo bendrovės vadovė Ilona Pratkelienė.

Didieji paukštynai taip pat investuoja į naują gamybą, todėl tokių kiaušinių pasiūla pastaruoju metu žymiai padidėjo. Daug rinkai 2-ojo numerio kiaušinių Lietuvoje pateikianti bendrovė „Groward Group“ pernai paskelbė pradedanti sparčiai modernizuoti paukštides ir didinti ant kraiko laikomų vištų skaičių. Pavyzdžiui, Šilutės rajone įmonė praeitą rudenį atidarė iš pagrindų atnaujintą vištidę, kur laisvai ant kraiko laikoma 23 600 dedeklių.

Bendrovės vadovas Tomas Strumskas tvirtina, kad šiais ir ateinančiais metais ši plėtra įgaus pagreitį, įmonė atidarys gerokai daugiau tokių paukštidžių.

Ar lietuviai pasiryžę mokėti už vištų gerovę
© DELFI / Domantas Pipas

Skverbsis į rinką

Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas Vytautas Tėvelis patvirtino, kad Lietuvoje ryškėja tendencija laikyti laisvai ant kraiko bei grotelių vaikštančias vištas.

Per metus Lietuvoje pagamina apie 780– 800 milijonų kiaušinių. Didieji septyni prekiniai paukštynai pateikia apie 80 proc. produkcijos.

„Šiandien bendrame gamybos sraute Lietuvoje ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai sudaro apie 4 proc. Tačiau per metus šis skaičius gali augti ir iki 10 proc. Statant naujas fermas ar rekonstruojant narvų dedeklėms vištoms nebemontuojama“, – DELFI sakė jis.

Per metus Lietuvoje pagamina apie 780– 800 milijonų kiaušinių. Didieji septyni prekiniai paukštynai pateikia apie 80 proc. produkcijos.

„Jau kelinti metai kiaušinių gamybos apimtys ir vartojimas praktiškai nesikeičia. Šiandien pirkėjai labiau pasirenka pigesnės produkcijos rūšis. Kiek tenka stebėti prekybos tinklų lentynas, ant kraiko bei laisvai laikomų vištų kiaušinių pakanka“, – tvirtino Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas.

Paukštynas
Paukštynas
© Shutterstock nuotr.

Kokybė priklauso nuo lesalų

V. Tėvelio pastebėjimu, naujas tendencijas kiaušinių rinkoje labiau lemia besikeičiantis visuomenės požiūris į paukščių laikymo komfortą.

„Kiaušinio maistinė vertė labiausiai priklauso ne nuo laikymo būdo, o nuo pašarų kokybės – kiek jie prisotinti vitaminais, amino rūgštimis, mineralais ir kt. Judėjimas dėl vištų savijautos atsilieps vartotojo kišenei, nes laikymo būdas narveliuose yra pigiausias. Visi vištų laikymo būdai yra reglamentuoti Europos Sąjungos normatyvų ir aprobuoti. Čia situaciją kaip su kostiumu: ar jis pasiūtas siuvėjo, ar masinėje gamyboje, bet žmogus yra apsirengęs“, – palygino paukštininkų asociacijos vadovas.

Jo nuomone, didesnę maistinę vertę gali turėti ekologiškai auginamų arba laisvai prie sodybos laikomų vištų, kurios gamtoje gauna maistinių medžiagų įvairovę, kiaušiniai. Ekologiniai vištynai yra labai maži, jie užima vos apie 0,1–0,2 proc. rinkos dalį. Aišku, ekologiški kiaušiniai gali būti brangesni apie du kartus nei įprastiniai.

V. Tėvelis pabrėžė, kad Lietuvoje 2012 metais paukštynai pagal Europos Sąjungos reikalavimus jau investavo milijonines sumas į erdvesnius patobulintus narvus, o dabartinei modernizacijai vėl reikia didžiulių sumų.

Europos šalyse narvuose laikomų vištų kiaušinių parduodama apie 55 proc. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Vokietija ar Danija, itin pasistengė sumažinti šios produkcijos pardavimus.

Kaip žymimi kiaušiniai

Pirmasis skaičius ant kiaušinio nurodo, kaip laikomos dedeklės vištos: 1 – laisvai laikomų vištų kiaušiniai; 2 – ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai; 3 – narvuose laikomų vištų kiaušiniai; 0 – ekologiški kiaušiniai.
www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Pakoreguoti „Natura 2000“ išmokų reikalavimai

Žemės ūkio ministerija patikslino reikalavimus, kurių turi laikytis pareiškėjai, siekiantys...

Lietuviškos braškės jau parduotuvėse – kiek kainuos paskanauti (40)

Pirmojo ilgai laukto lietuviško derliaus braškės jau atkeliavo į parduotuves. Pirkėjai...

Paukščių gripas aptiktas Rokiškio ir Lazdijų rajonuose (5)

H5N8 atmainos paukščių gripo virusu užsikrėtė Rokiškio bei Lazdijų rajonų naminių...

Investicinių projektų įgyvendinimo terminai gali būti pratęsti

Europos Sąjungos paramos gavėjai, dėl COVID-19 pandemijos suvaržymų negalintys laiku įgyvendinti...

Braškes ravės ir obuolius skins užsieniečiai (14)

Žemės ūkyje prasidėjęs darbymetis neretam ūkininkui ar žemės ūkio įmonei kelia galvos...

Top naujienos

Lietuvoje – siūlymas dirbti 4 darbo dienas per savaitę už tą patį atlyginimą: tai išbandžiusi įmonė sako, kad pasiteisina (217)

Vėl kyla diskusijos dėl keturių dienų darbo savaitės. To žadama siekti Lietuvos socialdemokratų...

Po JAV ataskaitos – naujas išpuolis Lietuvoje: taikiniai pasirinkti neatsitiktinai (374)

Vos diena. Tiek užtruko programišiai, surengę kibernetinę ataką Lietuvoje po to, kai JAV...

Po pasaulį nuolat keliaujantis verslininkas Jokūbas Laukaitis: karantinas mane užklupo pačiu laiku (37)

Po pasaulį nuolat keliaujantis idėjų kupinas verslininkas Jokūbas Laukaitis , daugiau nei pusei...

Andrius Almanis | D+

Kruvinojo barono saulėlydis: jį radę „raudonieji“ negalėjo patikėti, kad tai – legendinis tironas III dalis

1921 m. pradžioje ties Mongolijos siena telkėsi vis daugiau bolševikų dalinių, kai kurie net...

Top10. Gamintojai griebiasi už galvų – pasaulyje siaučianti jėga Lietuvos neaplenkė (71)

Pasaulis, pamažu išsivaduojantis iš koronaviruso pandemijos gniaužtų, regis jau galėtų kiek...

TS-LKD atstovas žodžių apie Nausėdą nebesirenka: ar jis tinkamas atstovauti tokio aukšto pilotažo susitikime Prezidentūros reakcija lakoniška (909)

Įtampa tarp Seimo ir Prezidentūros dėl Lietuvos atstovavimų Europos Vadovų Taryboje auga. Seimo...

Artimiausiu metu – prastos sinoptikų žinios: iki šilumos dar teks iškęsti ne vieną nemalonią dieną (1)

Ketvirtadienio dieną dangų dengs gana tankių debesų sluoksnis, kurį retsykiais praplėš skaisti...

VTEK pradėjo tyrimą dėl aplinkos ministro Simono Gentvilo (48)

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl aplinkos ministro, liberalo...

Feisbuke sparčiai išplitęs vaizdas apie milžiniškas vynuogių kekes Ukrainoje sulaukė ekspertų reakcijos (31)

Feisbuko grupės ir kiti socialinių tinklų forumai – vietos, kuriose sparčiai sklinda melagienos...

Čempionų lygos finale susigrums du anglų futbolo milžinai (15)

UEFA Čempionų lygos finale gegužės pabaigoje susigrums „Manchester City“ ir Londono...