Aplinkos ministerija iš Žemės ūkio ministerijos perima žemės tvarkymo funkcijas: žemės reformos, žemėtvarkos, Nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo sričių politikos formavimo funkcijas, rašoma pranešime.

Atnaujinti Aplinkos ministerijos nuostatai nustato Aplinkos ministerijos veiklos tikslus ir pagrindines funkcijas viename teisės akte, kad būtų aiški ministerijos kompetencija visiems subjektams ir visuomenei.

Šiais pakeitimais įgyvendinama nauja Žemės įstatymo redakcija, kurią Seimas patvirtino 2022 m. birželio mėn. Ji įsigalios nuo 2023 m. sausio 4 d.

Spalį Vyriausybė jau pritarė, kad būtų pakeistas Nacionalinės žemės tarnybos pavaldumas – ši įstaiga nuo kitų metų pradžios tampa pavaldi Aplinkos ministerijai. Kartu Vyriausybė pavedė aplinkos ministrui rūpintis žemės tvarkymo, žemės reformos, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, nekilnojamojo turto kadastro, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo sritimis.

Antrajame valstybinės žemės valdymo ir naudojimo reformos etape numatyta reglamentuojamų procesų ir institucijų funkcijų žemės naudojimo politikos srityje peržiūra ir optimizavimas, teisinio reguliavimo tobulinimas.

Bus priimami sprendimai, kaip tobulinti žemėtvarkos, servitutų nustatymo, specialistų atestavimo, kadastrinių matavimų, žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir kitų procesų reglamentavimą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)