aA
Agrosektorius šandien stovi ant didelių transformacijų slenksčio. Iš jo tikimasi augančio produktyvumo, sveikesnių ir pigesnių produktų, mažiau taršos ir daugiau tvaraus požiūrio. Šie nelengvai suderinami lūkesčiai kuria milžinišką poreikį naujiems inovatyviems sprendimams ir atveria plačias veiklos nišas specialistams, turintiems reikiamų kompetencijų.
Rapsai ir dronas
Rapsai ir dronas

„Jauniems į agrosektorių ateisiantiems teks iššūkis suvaldyti sektoriaus technologinį virsmą į gamtą tausojančią žemdirbystę. Tam labai reikės išsilavinusių, plataus požiūrio specialistų. Mainais į tai jie gaus galimybę dalyvauti be galo perspektyviame, sparčiai besivystančiame sektoriuje, kuris gyvybiškai reikšmingas visai visuomenei. Prisidėti prie to, ką ateityje valgys žmonija, kad maistas būtų sveikas, skanus ir užaugintas neteršiant gamtos – itin prasminga veikla“, – įsitikinęs Donatas Dailidė, vienos pirmaujančių agrosektoriaus bendrovės vadovas, rašoma pranešime.

Specialistų trūksta

Vienas pagrindinių iššūkių žemės ūkyje yra naudojamų herbicidų, pesticidų ir trąšų kiekio subalansavimas. Nuo jo priklauso ir aplinkos tarša, ir ūkio konkurencingumas. Todėl vis didesnio dėmesio sulaukia sumaniosios precizinės (tiksliosios) žemdirbystės technologijos, leidžiančios šias medžiagas naudoti tiksliai tiek, kiek reikia, ir ten, kur konkrečiai reikia.

„Naujos kartos žemės ūkio technika gali būti pritaikyta tiksliajai žemdirbystei, tačiau tam reikia atitinkamų žinių. Be gilesnių žinių, kurios įgyjamos aukštosiose mokyklose, vargu ar galima kalbėti apie ilgalaikius sprendimus, analizę, išmanų valdymą, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) profesorius Egidijus Šarauskis. – Kitas labai svarbus aspektas: aukšto lygio išsilavinimas turi būti iš tos pačios srities. Procesų automatizavimas neišmanant dirvožemyje ir augale vykstančių procesų gali atvesti prie liūdnų pasekmių.“

Rinkai jau artimoje ateityje reikės ir dronų bei robotų kūrėjų. Prognozuojama, kad net 80 proc. visų dronų dirbs žemės ūkyje, kur jų darbas bus tiksliai purkšti ir tręšti pasėlius, neužteršiant greta esančių apylinkių. Tačiau kol kas dar trūksta žinių, kaip efektyviausiai juos panaudoti. Laukuose atsiras ir robotų, kurie perims sunkius fiziškai ir imlius laikui „juodus“ darbus. „Apie kurią žemės ūkio technikos sritį bekalbėtume, jai reikalingos kompetencijos neapsieis be sumaniųjų technologijų ir joms valdyti reikalingų IT žinių“, – sako vienas iš naujos VDU ŽŪA studijų programos – Sumaniosios inžinerijos – rengėjų E. Šarauskis.

„Ateities specialistai pirmiausia turės gebėti sistemiškai mąstyti, matyti visą procesą, bendrą vaizdą. Jei esi agronomas, reikės ir inžinerinių žinių, inžinieriams – agronomijos ir panašiai. Siaurą specializaciją dabar keičia kompleksinės žinios, gebėjimas integruoti įvairias kompetencijas ir mokytis visą gyvenimą,“ – priduria D. Dailidė.

VDU
VDU
© Organizatorių archyvas

Jo įsitikinimu, rengiant gerus specialistus būtina verslo, akademinės bendruomenės bei valstybės partnerystė. Daugelį metų su VDU ŽŪA glaudžiai bendradarbiaujantis D. Dailidės vadovaujama bendrovė prisideda ir formuojant studijų programas, ir vėliau, ugdant studentus, yra akademijos mecenatai, inžinerijos klasterio nariai. „Mūsų žmonės atvyksta į universitetą skaityti paskaitų, dalyvauja magistrinių darbų gynimuose, studentai pas mus – susipažinti su naujausiomis technologijomis ar atlikti praktiką, po kurios nemaža dalis įsidarbina. Mums labai svarbu, kokie specialistai ruošiami. Didžioji dalis mūsų bendrovės darbuotojų yra ŽŪA absolventai, nes akademija išugdo gerus profesionalus šiam gana specifiniam sektoriui“, – sako D. Dailidė.

Erdvė kūrybai ir realiems pokyčiams

„Būtinybė greičiau transformuoti žemės ūkį bei jo produktus perdirbančią biopramonę formuoja ir naujų kokybiškų kompetencijų poreikį, – teigia VDU ŽŪA ekonomistė, Lietuvos biotechnologų asociacijos (LTBA) viceprezidentė Virginija Kargytė. – Čia itin svarbus tarpdiscipliniškumas: gebėjimas įvertinti naujas technologijas ir inovacijas per ekonominės naudos bei tvarumo prizmę, suvokti jomis grįstus verslo modelius.“

Verslo modelių inovacijos, stiprinančios konkurencingumą rinkoje – ne nauja sritis, tačiau šiandien ji įgauna vis didesnę reikšmę dėl spartaus technologijų vystymo tempo, poreikio jas diegti ir nykstančių ribų tarp skirtingų sektorių, pavyzdžiui, žemės ūkio, energetikos, apdirbamosios gamybos. Su tuo susijusi ir būsimiems žemės ūkio specialistams aktuali kompetencija: gebėjimas kritiškai vertinti naujų sprendimų naudą. Anot V. Kargytės, būtina mokėti atsirinkti, kurios technologijos išties duos ūkiui teigiamą efektą. Klimato kaitos ir aplinkos taršos valdymas skatina ir naujas biožaliavų panaudojimo idėjas, įvairių bioproduktų (biodegalų, bioplastikų, kt.) kūrimą, tačiau nebūtinai visi šie sprendimai išties atitinka ekologiškumo kriterijus.

Ji pabrėžia, kad universitetai pirmiausia yra vieta, kur nauji technologiniai sprendimai ne tik adaptuojami, bet ir kuriami. Pavyzdžiui, be naujų biotechnologinių sprendimų vargiai bus įmanoma pasiekti ambicingus žemės ūkiui ir kitiems bioekonomikos sektoriams keliamus „žalinimo“ tikslus. Nors Lietuva ir išsiskiria pramoninės biotechnologijos augimo tempais (per pastarąjį dešimtmetį jos produkcijos vertė išaugo 75 proc., kai Europos vidurkis – apie 16 proc.), biotechnologinių produktų poreikis išlieka labai didelis, ypač dėl Europos žaliojo kurso įgyvendinimo. „Tai – dinamiška, naujoms žinioms ir inovacijoms imli, labai įdomi sritis, į kurią pasinėrus galima padaryti didelį ir prasmingą pokytį“, – tikina V. Kargytė.

VDU
VDU
© Organizatorių archyvas

VDU Žemės ūkio akademija vienintelė Lietuvoje teikia aukštąjį mokslą ir mokslinius tyrimus žemės ūkio, miškininkystės, vandens ir žemės išteklių valdymo, bioenergetikos, bioekonomikos, aplinkos ir žemės ūkio mechanikos inžinerijos, klimato kaitos ir tvaraus gamtos išteklių naudojimo srityse. Šie laipsniai pripažįstami visame pasaulyje ir turi aukščiausią ekvivalentiškumo standartą. 2019 metais susijungus Vytauto Didžiojo, Lietuvos edukologijos ir Aleksandro Stulginskio universitetams, VDU tapo plačiausios aprėpties universitetu šalyje, taip dar labiau sustiprinant universiteto mokslinį ir tarpdisciplininį potencialą. Siekiant efektyviai spręsti aktualiausius visuomenės iššūkius, dažnai gimstančius disciplinų sandūroje, studijos ir tyrimai vykdomi kompleksiškai, sujungus tarpdisciplinines žinias ir išteklius tokiose aktualiose temose kaip bioekonomika, biotechnologijos, dirbtinis intelektas, agroinovacijos, technologijų teisė, klimato kaita, darnus vystymasis, pedagogika ir kt.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
3.6667

Obelys džiūsta, bet sulčių nepritrūks: prasideda spaudimo sezono įkarštis ką spaudžia kartu su obuoliais (5)

Dembavos medelyne per patį obuoliavimo įkarštį ėmė džiūti dešimtys obelų. Tokio akibrokšto...

Nauja tvarka prekybos tinkluose pasiekė ir tiekėjus: tikina patiriantys nuostolių (344)

Įsigaliojus naujai tvarkai, kai į didžiąsias parduotuves galima patekti tik su galimybių pasais...

Parodos „Ką pasėsi...“ medaliai – ceremonijoje prisimintas ir svarbus istorinis įvykis

Šįmet vienas reikšmingiausių Lietuvos žemės ūkio renginių – paroda „Ką pasėsi...“ mini...

Kviečia kovoti su vilkais – bendrai visiems uždegti kepsnines ir laužus (34)

Avių augintojai kviečia gyvulių augintojus rytoj vakare uždegti bent jau kepsninę ir taip...

Naujas užmojis – apmokestinti tekantį upių vandenį (496)

Prasidėjus naujam politiniam sezonui grįžtama ir prie naujų mokesčių. Vienas iš jų –...

Top naujienos

Tomas Janonis | D+

Siūlomą įstatymo pakeitimą vadina tiksinčia bomba: krizės atveju tai Lietuvą galėtų tiesiog paralyžiuoti (10)

Vasaros pabaigoje Seime registruotos įstatymo pataisos, atversiančios galimybes valstybės...

Lustų krizės padarinius jaučia ir lietuviai: brangsta buitinė technika ir įrenginiai, kenčia prekių kokybė (93)

Lustų krizės padarinius jaučia ir Lietuvos gamintojai ir prekybininkai. Pastebimas buitinės...

Sveikatos ekspertų taryba ketina siūlyti atlaisvinti kai kuriuos ribojimus (87)

Sveikatos specialistai pradeda svarstyti, kokių ribojimų būtų galima atsisakyti ten, kur dauguma...

Skaičiai šoko į viršų – į Lietuvą neįleista apie pusšimtį neteisėtų migrantų

Valstybės sienos apsaugos tarnyba ( VSAT ) praneša, jog Į Lietuvą neįleistų neteisėtų...

LHMT: artimiausiomis dienomis jau pasirodys šalnos (2)

Artimiausiomis dienomis, kaip praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba ( LHMT ), bus rudeniški...

Skambučių iš Lietuvos nustebintas „Parma“ direktorius: toks treneris pasitaiko tik kartą karjeroje (26)

„Tai, kad Kazys Maksvytis treniruos Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę, mūsų klubui ir garbė,...

šeimos gydytojas Valerijus Morozovas | D+

PGR, antikūnų ir antigeno testai – kada juos atlikti ir ką jie rodo? (1)

Sveiki, sveiki atvykę į gydytojo kabinetą. Prasidėjo mokslo metai, atžalos nupėdino į...

Kelmės rajone verslininkas siūlo neįprastą nakvynę: viskas prasidėjo nuo statinio sau (19)

Kelmės rajone, netoli Palendrių, miškų apsuptyje, šalia ežero, pavadinimu Medinis, stūkso...

Milijardierius Johnas Caudwellas Italijos ligoninėje sako patyręs košmarą: kraupus incidentas kalnuose tebuvo kančių pradžia (16)

Kompanijos „Phones 4U“ įkūrėjas milijardierius Johnas Caudwellas , kuris Lietuvoje žinomas...

Laboratorijoje ištyrę koronaviruso delta atmainą rado mirtiną jos savybę (100)

Mažiau nei per metus delta atmaina tapo dominuojančia SARS-CoV- 2 paderme. Po to, kai 2020-ųjų...