Projektų rengimo metu buvo pertvarkyti 1265 žemės sklypai, atlikti šių žemės sklypų kadastriniai matavimai, praneša NŽT.
Patvirtinus projektus ir pertvarkius žemės sklypus, NŽT direktorius priėmė sprendimus paimti žemę visuomenės poreikiams. Sprendimai paimti žemę visuomenės poreikiams įforminami žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktais, kuriuose nurodomi paimami visuomenės poreikiams žemės sklypai bei atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę ir kitą turtą dydis, nurodomas jo sumokėjimo terminas ir tvarka. Kauno rajono ir Kėdainių rajono savivaldybėse aktai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams jau yra baigti rengti (100 proc.), baigiama rengti ir Jonavos rajono bei Pasvalio rajono savivaldybėse (90 proc.).
Iki šiol NŽT teritoriniai skyriai patikrino 4201 parengtą žemės sklypų kadastro duomenų bylą, priėmė 1187 sprendimus dėl kadastro duomenų nustatymo (pakeitimo). Iš viso iki šių metų sausio 1 d. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius pasirašė 981 žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams aktą (3500 egzempliorių).
„NŽT ir šiais metais laukia svarbus ir atsakingas darbas vykdant „Rail Baltica“ projektą - toliau stengsimės visus darbus atlikti laiku ir kokybiškai. 2019 m., manau, baigsime rengti visus aktus, susijusius su geležinkelio vėže, vėliau bus rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių keliams statyti ir rekonstruoti projektas tam, kad būtų užtikrinamas privažiavimas prie vėžės. Keliams reikalingų žemės sklypų skaičius, tikėtina, gali siekti daugiau kaip 1700“, - pranešime sako NŽT direktorius Laimonas Čiakas.
ELTA primena, kad „Rail Baltica“ yra svarbiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos regione, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Projektų investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje sieks apie 5,7 mlrd. eurų, vien Lietuvoje investicijos, planuojama, viršys 2,4 mlrd. eurų.
