Trečiadienį Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis pažėrė kritikos visuomenininko A. Tapino iniciatyvai „Skaidrinam“ ir jam pačiam asmeniškai: aiškino, kad minėta iniciatyva „paremta įžūlia propaganda“, kad ją vykdant bandoma „pasikasti po valstybės demokratijos pamatais“, kad ji vykdoma „sovietmečio santvarkai būdingais saugumietiškais metodais“.
V. Matijošaitis piktinosi, kad esamą kanceliarinių lėšų mokėjimo tvarką tarybos nariams siūloma keisti – esą tokia, kokia yra Kauno mieste, yra gera.
Lašas: meras susierzino
Laidoje „Delfi diena“ kalbintas A. Lašas tokius mero pasisakymus teigė vertinantis skeptiškai, bet jie esą nestebina.
„Ne pirmi tokie išsireiškimai ir tokio pobūdžio retorika jam yra pakankamai būdinga, tai kažkuo labai neišsiskiria. Aišku, gal skamba dramatiškiau, nes turbūt labiau suerzino. Bet iš principo žmogus <...> mąsto kaip įmonės savininkas, mentalitetas įmonės savininko perkeltas į savivaldybės lygį: esą netrukdykit mums čia dirbt, mes čia kažkaip nustatėm, kaip norim, mums patinka ta tvarka, ji mums veikia, yra pakankamai efektyvi ir dėl to jokių čia klausimų per daug neatsakinėsim“, – komentavo A. Lašas.
Bet juk neskaidrumo, galimo piktnaudžiavimo lėšomis problema, kaip pažymėjo jis, apima ne tik Kauno savivaldybę, bet ir kitas.
„Ir tie duomenys nėra kažkokia propaganda, jie yra pakankamai gerai pagrįsti, klausimai iš tiesų kyla dėl tam tikrų ataskaitų“, – pažymėjo A. Lašas.
Svarstydamas, kodėl V. Matijošaitis tiek apie A. Tapiną, tiek apie jo iniciatyvą ėmė kalbėti dramatiškai, pašnekovas teigė, kad merui „matyt, po truputį spaudžia uodegą“.
„Kalbam apie tai, kad STT pradėjo tyrimą, ir tas tyrimas, turbūt, reiškia dokumentų imtis, interviu ir taip toliau, jį tai erzina ir akivaizdžiai jis tai ir išreiškia savo tokia frustracija“, – vertino A. Lašas.
Tokia V. Matijošaičio retorika ir konfrontacija, jo įsitikinimu, politiškai naudinga tiek jam pačiam, tiek vadovaujamam „Vieningam Kaunui“:
„Kartais sako, kad puolimas yra geriausia gynyba. Šiuo atveju, aš manau, jis šitaip ir elgiasi, ir atmeta viską. Bet mes suprantam, kad jeigu tai nueis iki teisinės plotmės ir bus kvestionuojami tam tikri dalykai, tas tvarkas reikės keisti, arba jas pakeis Seimas – įpareigos pakeisti, arba įpareigos pakeisti teismai.“
V. Matijošaitis, politologo matymu, užėmė kovingą, principingą poziciją ir, matyt, su tokia laikysena „eis iki galo“.
„Manau, jis supranta, kad tam tikri rinkėjai remia jo tą poziciją, nes nepasitiki A. Tapinu, nepasitiki žiniasklaida <...> arba jiems patinka V. Matijošaitis, ir jis žaidžia ta korta. Jis visada buvo verslininkas, ūkvedys, konkretus žmogus: kokia čia demokratija, kam čia tie visi procesai tikrinimo, žiūrėjimo, skaidrumo – darom darbą, padarom ir viskas, ir daugiau klausimų nėra.
Su tokiu požiūriu, aš manau, jis bando apeliuoti ir į savo rinkėją“, – komentavo A. Lašas.
Iškalbinga Matijošaičio reakcija
A. Tapino nuoširdumu, keliant klausimus dėl tarybos narių veiklai skirtų lėšų panaudojimo skaidrumo, V. Matijošaitis suabejojo komentare, kurį trečiadienį pateikė naujienų agentūrai ELTA.
„Jau kuris laikas Lietuvą apėmusi vieno veikėjo sukelta sumaištis. Nesibaigia gąsdinimai, intrigos ir manipuliacijos. Gaila, kad jau 33 metus laisvą ir nepriklausomą šalį vos vieno dirigento mostelėjimais bandoma sugrąžinti atgal į praeitį. Dar blogiau, kad visa tai paremta įžūlia propaganda“, – dėstė V. Matijošaitis, turėdamas omenyje savivaldos lėšų klausimą iškėlusį visuomenininką A. Tapiną.
„Iš tolo matosi sovietmečio santvarkai būdingi saugumietiški metodai: suprask, jis žino, kad kažkas neturi išsaugojęs dešimtmečio senumo kasos kvito, sąskaitos ar čekio ir dabar už tą popierėlį tave pradės dusinti. Terorizuos ir smaugs tol, kol parklupdys, priversdamas nežinia už ką atgailauti. Ar tikrai? Kiek dar ilgai leisimės bauginami?“ – kėlė klausimus Kauno meras.
Kauno miesto meras aiškino, kad šiuo skandalu yra bandoma sudrebinti demokratijos pagrindus.
„Tai nėra tik eilinis skandalas. Šitaip bandoma pasikasti po valstybės demokratijos pagrindais, kai net aukščiausia šalies valdžia tampa vieno asmens įkaitais dėl tų nelemtų popierėlių. Neseniai jis dar buvo uolus valdančiųjų tarnas, bendražygis, o dabar staiga tapo duobkasiu su savo siaurais, apgailėtinais interesais“, – pabrėžė jis.
V. Matijošaitis pripažino, kad pavienių klaidų galėjo pasitaikyti kiekvienam, tačiau, pasak jo, tai turi spręsti profesionalai.
„Nenoriu nieko teisinti ar moralizuoti ir nebandysiu būti naivus. Taip, pavienių klaidų galėjo pasitaikyti bet kam. Tačiau leiskime jas spręsti kompetentingiems profesionalams, o ne vienam artistui už pinigus, apsimetančiam pigiu svieto lygintoju“, – akcentavo miesto meras.
Kauno meras atkreipė dėmesį, kad tarybos narių darbas nėra tik dalyvauti posėdžiuose, komisijose ar komitetuose.
„Norint pasiekti matomų ir apčiuopiamų rezultatų, darbas dažnai trunka kur kas ilgiau ir aprėpia nepalyginamai daugiau: dokumentų spausdinimas, jų skaitymas ruošiantis posėdžiams, įvairių objektų ir miesto vietovių apžiūros, susitikimai su gyventojais, bendruomenėmis, specialistų konsultacijos, diskusijos, kelionės pas kolegas kitose savivaldybėse, dalyvavimas renginiuose ir kita. Jau seniai baigėsi laikai, kai tarybos nariams savivaldybės administracija išduodavo kompiuterius ar telefonus – dabar viskuo jie apsirūpina patys“, – pabrėžė V. Matijošaitis.
„Kiekviena veikla reikalauja ne tik laiko, bet ir papildomų išlaidų. Niekas net nedrįsta garsiai pasakyt, kad formalus atlygis už tarybos nario veiklą šiandien nesiekia net 30 eurų per mėnesį. Tarybos nariai dirba miestui ir žmonėms, bet jie irgi turi savo gyvenimus, šeimas. Ar išleidę savo pinigus jie neturi teisės jų atgauti?“ – taip pat akcentavo jis.
Todėl V. Matijoašitis tikino ir toliau palaikantis šiuo metu Kauno savivaldybėje galiojančią tarybos narių veiklai skirtų išmokų reglamentavimo tvarką.
„Europos Parlamentas – solidi institucija, kur nuo 2009 metų galioja tokia pati tvarka kaip Kaune. Tik skaičiai ten keleriopai didesni. Galvojau, kad prieš mane meru buvęs Andrius Kupčinskas kažkada visai gerai nusižiūrėjo, 2011 metais atnešdamas dalelę vakarietiškos politikų kultūros ir į mūsų miestą. Dėl Kupčinsko gal ir klydau, bet tokiam sprendimui pritariu ir dabar. Nesuprantu, ko taip tyli ausis suglaudęs pats šio sumanymo autorius, dabar dirbdamas Seime“, – komentavo V. Matijošaitis.
„Kaune tarybos nariai turi dirbti oriai, o aš, kaip meras, privalau tai užtikrinti. Jei iš jų reikalaujame rezultato, pažangos miestui, tai ir jie analogiškai turi teisę į deramas išmokas už sugaištą laiką, išleistas asmenines santaupas ir atiduotą energiją bei jėgas“, – taip pat pabrėžė jis.
Išaiškėjus galimo piktnaudžiavimo tarybos narių veiklai skirtomis lėšomis atvejams Kauno miesto savivaldybėje, STT pradėjo ikiteisminį tyrimą. Apie šią iniciatyvą trečiadienį savo „Facebook“ paskyroje pranešė visuomenininkas A. Tapinas, kreipęsis į STT po atliktos laikinosios sostinės savivaldybės išlaidų analizės.
Tai – ne vienintelis tyrimas dėl Kauno savivaldos lėšų panaudojimo. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai jau anksčiau ėmėsi darbo dėl Kauno miesto savivaldybių tarybų nariams skirtų išmokų teisėtumo.
