„Svarstyti ir diskutuoti reikia – demokratijoje tai yra būtina. Bet šioje vietoje jau siūlyčiau šiek tiek objektyviai pažvelgti į situaciją ir pamėginti įsivaizduoti, ką pasakys žmonės. Banaliai nuskambės, bet ką pasakys žmonės, jei dabar politikai ateitų ir pasakytų: kovo mėnesį buvo savivaldos rinkimai, darome naujus. Man atrodo, kad tai būtų neadekvatu. Ką tik praėjo visa rinkimų kampanija, žmonės išsakė savo nuomones ir išsirinko atstovus. Aš nekalbu jau apie tai, kiek valstybės biudžetui kainuotų organizuoti naujus rinkimus. Tai sukeltų didesnę problemą nei kad dabar turime“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Politikė taip pat leido suprasti, kad kritiškai vertina didžiųjų koalicijos partnerių konservatorių komunikaciją kilusios politinės krizės metu. Anot jos, būtų gerai, jei politikai apsieitų be valstybės institucijas diskredituojančių epitetų.
„Turėtume visgi sustoti ir susilaikyti nuo žodžių bei veiksmų, kurie diskredituoja bet kurią valdžios šaką. Ar tai būtų Vyriausybė, ar Seimas, ar Prezidentūra, ar savivalda. To buvo pakankamai daug pasakyta ir tai yra kelias į niekur“, – teigė ji.
Visgi, tęsė Liberalų sąjūdžio pirmininkė, nepaisant valdančiosios daugumos rėmuose išsiskyrusių nuomonių, sakyti, kad koalicijos nebėra, nederėtų. Priešingai, akcentavo politikė, vadinamasis čekių skandalas tik parodė, kokia stipri iš tikrųjų yra dešiniųjų suburta dauguma.
„Šiandien galime konstatuoti, kad nepaisant visų sukrėtimų ir išbandymų koalicija yra. Tai yra vienas iš liudijimų, kad koalicija nuo pat pradžių buvo stipresnė nei galėjo atrodyti. Tiek sukrėtimų išlaikėme ir dirbame toliau“, – apibendrino liberalė.
Kilus skandalui dėl galimo savivaldos politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis prakalbo apie visos politinės sistemos perkrovą. Pasak jo, pastaroji problema liečia ne tik savo išlaidų negalinčius pagrįsti ministrus, bet visas politines partijas. Todėl TS-LKD pasiūlė rugsėjo 10 d. Seimui surengti naujus rinkimus. Priešingu atveju, Vyriausybė atsistatydintų.
Premjerė Ingrida Šimonytė ne kartą patikino, kad, parlamente pritrūkus politinės valios ir nesušaukus naujų rinkimų, ji pasitrauks iš pareigų.
Skandalo įkarštyje švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė pripažino negalinti dokumentais pagrįsti savo išlaidų, dirbant Kauno miesto savivaldybėje. Oponentams keliant spaudimą politikė nutarė trauktis iš posto.
Laikinosios sostinės taryboje dirbę ministrai Gintarė Skaistė bei Simonas Kairys taip pat nurodė, kad neturi kaip pagrįsti savo išlaidų. Visgi, finansų ministrė pranešė, kad susiklosčius tokiai situacijai ji Kauno savivaldybei pervedė dalį išnaudotų lėšų – beveik 14 tūkst. eurų.
Tuo metu Prezidentūra ragina parlamentarus tobulinti teisinę bazę ir nustatyti aiškesnį reglamentą dėl savivaldos tarybos narių veiklai skirtų lėšų naudojimo. Šalies vadovas Gitanas Nausėda tvirtino, kad iš galimos krizės šalį gali išvesti tiek pirmalaikiai Seimo rinkimai, tiek Vyriausybės „perkrovimas“. Visgi, tokiu atveju, pabrėžė Daukanto aikštės lyderis, naujai formuojamame Ministrų kabinete neturėtų būti į vadinamąjį „čekiukų“ skandalą įsivėlusių Vyriausybės narių G. Skaistės ir S. Kairio.
