Frakcijos narių įsitikinimu, kai kurios pataisų nuostatos yra neproporcingos: ribojimai, anot jų, atsiras ir tiems Rusijos bei Baltarusijos piliečiams, kurie ilgą laiką gyvena Lietuvoje ir nekelia jokios grėsmės mūsų nacionaliniam saugumui.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno požiūris kitoks, nors jis sako esąs pasiryžęs ieškoti kompromiso.
Seimo pirmininkė: pataisos neatidėliotinos
Antradienį Seimas svarstymo metu balsų dauguma pritarė Tarptautinių sankcijų įstatymo ir Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektams, kuriais siekiama sudaryti galimybę Lietuvai taikyti nacionalines sankcijas bei įtvirtinti konkrečias sankcijas dėl karinės agresijos prieš Ukrainą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, nustatyti atsakomybę juridiniams asmenims už tarptautinių sankcijų pažeidimus.
Šiuo projektus parengė Užsienio reikalų ministerija, Seimui pateikė Vyriausybė.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen juos priskyrė prie neatidėliotinų.
„Labai svarbu, kad agresoriaus verslas neturėtų nė menkiausios galimybės apeiti jam nustatytas sankcijas“, – pristatydama Seimo pavasario sesijos darbų programą kalbėjo ji.
Svarstymo metu vieningą pritarimą projektams išreiškė opozicijos atstovai, tačiau valdančiųjų gretose nuomonės išsiskyrė. Bendrai „už“ balsavo 113 Seimo narių, balsavusių „prieš“ nebuvo, susilaikė 9. Visi jie – valdančiosios Seimo Laisvės frakcijos nariai.
Nei per pateikimą, nei per svarstymą laisviečiai Seimo posėdžių salėje neišsakė jokių pastabų projektų turiniui, jokių siūlymų neteikė ir projektus svarsčiusiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK).
Tai kur bėda?
Mitalas: svarbu neišgrūsti Baltarusijos diasporos, tremtinių vaikų
Delfi kalbintas Seimo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas teigė, jog frakcijai kilo nuogąstavimų dėl to, kaip projektai buvo pataisyti NSGK.
„Iš Vyriausybės atėjęs projektas tikrai geras, bet kai kurie pasiūlymai Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete mums kelia klausimų. Aš žinau, kad iki priėmimo stadijos tie klausimai dar bus sprendžiami“, – komentavo jis.
Nuogąstavimų, pasak jo, kyla dėl sąlygų, kurios palies ir Baltarusijos diasporą Lietuvoje, ir Lietuvos tremtinių vaikus.
„Labai svarbu, kad mes, taikydami sankcijas ir apribojimus užsienio šalių piliečiams, neišgrūstume visos Baltarusijos gyventojų diasporos iš Lietuvos, o tie Lietuvos piliečių tremtinių vaikai, kurie užaugo kažkuriose kitose šalyse ir turi kitų šalių pilietybes, taip pat nebūtų iš Lietuvos išprašyti.
Man atrodo, kad tai yra svarbios ir labai įvertintinos detalės, kurioms, manau, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas pritaria – kiek vakar mano kolegos su juo šnekėjo, ir aš tikiuosi, kad jos iki priėmimo bus ištaisytos, tik nekeičiant atėjusių įstatymų turinio iš Vyriausybės“, – dėstė V. Mitalas.
Delfi kalbintas kitas laisviečių atstovas Tomas Vytautas Raskevičius įvardijo, kokios NSGK suformuluotos nuostatos frakcijos netenkina.
Jos tokios:
- sustabdomas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų ir sprendimų dėl Lietuvos pilietybės priėmimas, išskyrus atvejus, kai prašymas pateikiamas dėl Lietuvos pilietybės atsisakymo arba kai sprendimas priimamas dėl Lietuvos pilietybės netekimo atsisakius Lietuvos pilietybės ar įgijus kitos valstybės pilietybę;
- sustabdoma Rusijos piliečių ar jiems nuosavybės teise priklausančių juridinių asmenų teisė įsigyti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą Lietuvos teritorijoje.
Raskevičius: įsigyti būsto, prašyti pilietybės negalės net ir seniai gyvenantys Lietuvoje
„Mūsų susilaikymo priežastį sąlygojo būtent tas lydintis projektas, jokiu būdu ne Tarptautinių sankcijų įstatymo projektas, bet, kadangi svarstymo stadijoje yra balsuojama kartu dėl viso paketo, neturėjome jokios kitos išeities kaip tik susilaikyti dėl viso paketo“, – teigė T. V. Raskevičius.
Frakcija, anot jo, bendrai supranta pataisų dėl ribojimų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams užmanymą bei tikslus, bet, politiko teigimu, ribojimai turėtų būti proporcingesni.
T. V. Raskevičiaus įsitikinimu, ribojimai neturėtų paliesti tų Rusijos ir Baltarusijos piliečių, kurie Lietuvoje gyvena jau kuris laikas.
„Įsivaizduokime: žmogus, turintis Rusijos pasą, gyvena Lietuvoje 10 metų teisėtai, legaliai, su išduotu leidimu gyventi ir dabar jam dėl šito įstatymo projekto sustoja galimybė kreiptis dėl pilietybės, nors jis atitiktų Pilietybės įstatyme numatytus pilietybės įgijimo kriterijus.
Užmanymo tikslą mes suprantame, bet gal tada reikia pačią pilietybės suteikimo procedūrą keisti būtent iš šių šalių atvykstantiems piliečiams – ar atlikti papildomą apklausą, ar vertinimo kriterijus [numatyti], bet nejungti tokio visiškai blanketinio draudimo, kad metus dėl pilietybės jie dabar kreiptis negalės“, – dėstė parlamentaras.
T. V. Raskevičius sutiko, kad „Lietuvoje gali gyventi visokių žmonių, turinčių rusišką pasą“.
Bet, anot jo, „yra ir tokie žmonės, kurie yra tremtinių anūkai, vaikaičiai ar dar kas nors, ir šiuo ribojimu, įstatymo projektu jungiam jiems metams pauzę, kad, ne, pilietybės klausimų jie negalės tvarkytis“.
Analogiška situacija, anot jo, ir su nekilnojamu turtu.
„Jeigu žmogus turi išduotą ilgalaikį leidimą gyventi Lietuvoje, kuris yra išduotas ne vakar, ne užvakar, bet, tarkime, prieš dešimt metų ir yra nuolatos tęsiamas, kodėl tas žmogus negali įsigyti nekilnojamo turto“, – kėlė klausimą T. V. Raskevičius.
Frakcija, pasak jo, deda viltis, kad NSGK imsis taisyti pataisas.
„Mes vakar susilaikėm, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas žino apie šitą situaciją ir yra pažadėjęs, kad komitetas ieškos sprendimų, kaip į šį lūkestį atsižvelgti“, – tikino politikas.
Kasčiūnas: nematau kažkokių didelių problemų
Konservatoriaus, NSGK pirmininko L. Kasčiūno vertinimu, laisviečių sprendimas susilaikyti ir balsavimas Seime siunčia blogus signalus visuomenei.
„Nesinori tikėti, kad Laisvės partija yra prorusiška. Aš tikiu, kad tai klaida, nesusipratimas ir mano koalicijos partneriai tikrai stos į Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pusę – petys petin kartu su manim. Mano misija yra saugoti mūsų teritorinį vientisumą, nepriklausomybę ir nacionalinį saugumą“, – Delfi komentavo jis.
L. Kasčiūnas skeptiškai vertino laisviečių išsakomas pastabas ir ragino juos „stoti į valstybės pusę“.
„Dėl pilietybės labai paprastai dalykas: yra procedūrų stabdymas metams <...>. Jeigu karas tęsis, jos įsigalios, bet mes tik stabdom procedūras, mes neatimam teisės, tik stabdom procedūras. O pilietybė vėlgi: ar mes visiems dabar pilietybę atidavinėsim? Visiems dalinsim pilietybę, kurie čia gyvena? <...> Čia irgi nėra savaime vertybė, turime pagalvoti apie savo valstybę ir ne tik apie kažkieno asmeninius interesus.
Siūlyčiau ir Laisvės partijai šia prasme stoti į valstybės pusę. Saugodami valstybę, saugome ir mūsų teises, ir laisves“, – teigė parlamentaras.
Kalbėdamas apie Baltarusijos ir Rusijos piliečių galimybes įsigyti būstą Lietuvoje, L. Kasčiūnas atkirto, kad būstą šie gyventojai gali nuomotis.
„Ar yra kažkokia problema nuomotis, ar būtinai nuosavybė yra tikslas savaime?
Ukrainoje nuosavybės yra daužomos raketiniais smūgiais, nuosavybė naikinama, ten žmonės praranda nuosavybę. Mes čia siūlome turėdami visą probleminį lauką galvoje ne apie juos (Baltarusijos diasporą, tremtinių vaikus – Delfi) galvodami kaip apie pagrindinį rizikos šaltinį, bet kad pinigus gali išvedinėti iš Rusijos, kad daugėja sandorių dėl nuosavybės <...>.
Aš tą turiu vertinti nacionalinio saugumo požiūriu, aš privalau reaguoti, nes aš būčiau prastas NSGK pirmininkas, jeigu aš užsimerkęs akis galvočiau, kad čia viskas tvarkoje. Tai yra problema. Palyginus tai, kokie nepatogumai čia gali būti sukelti kažkam, čia esantiems, su tuo, kokias tragedijas išgyvena ukrainiečiai dėl tos valstybės, kuri tai vykdo, aš atsiprašau, bet nematau kažkokių netgi didelių problemų. Man čia moraliai viskas teisinga, ką aš darau“, – dėstė L. Kasčiūnas.
Ir nepaisant šio savo požiūrio, politikas tikino, jog reaguos į laisviečių pastabas ir bandys ieškoti kompromiso.
„Tikrai rimtai galvosiu. Aš vertinu, dalykiškas pokalbis su Aušrine (Laisvės partijos lydere Aušrine Armonaite – Delfi) buvo <...>. Tikrai ieškosim sprendimų, kurie tiktų mums visiems“, – sakė L. Kasčiūnas.
Taigi, toliau pataisas svarstys NSGK, vėliau galutiniam balsavimui jos keliaus į Seimo posėdžių salę.
