„Priklauso nuo paties verslo, kaip jie mato (santykius su Kinija – ELTA). Mano asmenine nuomone, partnerystė su tų pačių vertybių valstybėmis, rinkomis, ji yra stabilesnė. Jeigu tai yra komunistinė santvarka, tu nesi tikras, ar tavo turto nenusavins, ar kažkas neatsitiks netikėto. Ten kur yra demokratiškos, liberalios valstybės, ten yra turto apsauga, tam tikrų susitarimų laikymasis ir pan.”, – pirmadienį Delfi televizijai teigė A. Armonaitė.
Laisvės partijos pirmininkė aiškino, kad Kinija vis dar taiko neoficialius, nepaskelbtus prekybos apribojimus Lietuvos verslui. Tačiau, anot jos, Lietuvos verslai prie jų prisitaikė.
„Jeigu turėjome lietuviškos kilmės prekių eksportą 2020 m. į Kiniją 244 mln. eurų, apie 300 mln. apskritai, tai jau 2022 m. sausio–lapkričio mėnesiais, į kitas pietryčių Azijos valstybės, kaip Vietnamas, P. Korėja, Indonezija, Malaizija, Japonija, Taivanas, lietuviškos kilmės prekių eksportas buvo 422 mln. eurų.
Tai turime didelį augimą, nuo 2021 m. tai yra apie 40 proc. eksporto augimas ir tiesiog tikiuosi, kad padėsime verslams amortizuoti Kinijos rinkos sutrikimus ir diversifikuotis”, – sakė politikė.
ELTA primena, kad praeitą savaitę prezidento patarėja Asta Skaisgirytė sakė, kad jei Kinija išgirs Lietuvos žinią, jog Lietuva linkusi bendradarbiauti, Vilniaus ir Pekino santykius galima normalizuoti.
Anot jos, palaikyti draugiškus santykius, „nesusipykti“ su antrąja pasaulio ekonomika siekia Europos Sąjunga (ES) ir Lietuvos sąjungininkai.
Kinija griežtas diplomatines ir ekonomines priemones Lietuvai pritaikė 2021 m. pabaigoje, Vilniuje leidus veikti Taivano atstovybei, kuriai pavadinti pavartotas būtent salos, o ne jos sostinės Taipėjaus pavadinimas.
Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija nutraukė lietuviškų prekių importą, įspėjo užsienio įmones stabdyti bendradarbiavimą, jei šios naudos lietuviškos kilmės detales, o Europos Komisija dėl šių Pekino veiksmų kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją.
Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Ignas Dobrovolskas (ELTA)
