Prie sienos su Baltarusija vilkikas važiuoja į specialių angarą. Muitininkai rentgeno aparatu tikrins, ar vežama tikrai tai, kas nurodyta dokumentuose. Paskutiniu metu dažnai būna priešingai.
Nuo liepos muitinė sustabdė daugiau nei 10 tūkstančių krovinių, kai siuntėjas arba gavėjas buvo Rusija, sustabdyta 3100 krovinių, kai siuntėjas arba gavėjas buvo Baltarusija.
„Visos prekės, kurias yra uždrausta įvežti, bandoma ir metalo gaminius vežti ir kitas prekes“, – kalbėjo Muitinės departamento generalinis direktorius Darius Žvironas.
Įtarimų sukėlė ir statistiką. Kai Europos Sąjunga įvedė sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, smarkiai padidėjo prekių srautas iš Rusijos sąjungininkių: Kazachstano, Uzbekistano, Turkmėnistano, Kirgizijos.
Per dešimt šių metų mėnesių iš Lietuvos į šias šalis išvežta daugiau nei du kartus daugiau prekių nei pernai per visus metus, iš centrinės Azijos į Lietuvą įvežta beveik du kartus daugiau nei pernai.
„Išvežti prekių į, iš Rusijos, į, iš Baltarusijos praktiškai yra neįmanoma. Taigi, normalu, kad yra ieškoma naujų rinkų“, – LNK sakė užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė.
Muitinė įtaria, kad kroviniai iš tikrųjų yra skirti Rusijai, tik dokumentuose nurodoma kita šalis.
„Realiai matosi, kad verslo schema yra tikrai nelogiška. Ir ta prekė yra gabenama tikrai iš kažkur arčiau: Rusijos ar Baltarusijos“, – kalbėjo D. Žvironas.
Kartais dokumentuose nurodoma, kad vilkikas iš Uzbekistano atvyksta per dvi dienas, arba kad neva iš Azijos vidurio yra vežami menkaverčiai kroviniai.
„Kuro granulės, kurių vertė nėra labai didelė, tikrai abejotina, kad dėl kelių šimtų eurų galimo pelno, transporto priemonė vyksta iš vidurinės Azijos valstybių į Lietuvą“, – pasakojo Muitinės departamento generalinis direktorius.
Bandymai apeiti sankcijas vyksta ir į kitą pusę. Iš Lietuvos į neva vidurinės Azijos šalis bandoma išvežti vakarietiškas prekes, nors yra įtariama, kad tikroji gavėja bus Rusija.
„Kompresoriai buvo ir kitokie dvejopos paskirties prekės sankcionuotos, tai tų atvejų pasitaiko“, – sakė Muitinės departamento generalinis direktorius.
Būtent toks srautas – iš Europos į Rusiją yra pelningesnis. Nes Rusijai dabar labai trūksta įvairių pramonės įrengimų, ypač, jeigu juos dar galima panaudoti karo pramonėje.
„Matome išaugusius srautus per tokias valstybes kaip Kazachstanas. Tačiau turbūt įrodyti, kad prekės per Kazachstaną keliauja į Rusiją nėra lengva“, – savo ruožtu teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Muitinė griežtina patikrinimus – stabdys daugiau vilkikų.
„Muitinė čia turės pakankamą uždavinį ir sugalvoti, surasti tam tikrus legalius būdus, kaip užkardyti tokį bandymą sankcijas apeiti“, – sakė G. Skaistė.
Tam, kad apeitų sankcijas rusams reikia pagalbininkų Europoje – kad kažkas priimtų arba išsiųstų krovinius.
Lietuvos situacija unikali, dėl to, kad turime sieną su Rusija, Baltarusija, rusams padėti išvengti sankcijų per Lietuvą bando verslininkai iš visos Europos.
„Daug ir vakarų šalių, Vokietijos, Italijos kompanijų bando išvežti ir įvežti prekes“, – kalbėjo Muitinės departamento generalinis direktorius.
Dabar sankcijų vengimas ne visoje Europos šalyse yra nusikaltimas.
Šią savaitę Europos sąjungos taryba nutarė, kad šalys turi plėsti savo baudžiamuosius kodeksus ir už sankcijų vengimą taikyti baudžiamąją atsakomybę.
Lietuva siūlo, kad visos ES šalys suvienodintų krovinių patikrinimus.
Taip pat Lietuva siūlys, kad Baltarusijai būtų taikomos tokios pačios sankcijos kaip ir Rusijai.
„Kad neatsitiktų taip, kad sankcijų Rusijai yra išvengiama, kai prekės gabenamos ar paslaugos teikiamos per Baltarusiją. Labai tikimės, kad devintame sankcijų pakete, dėl kurio derybos prasidės šios savaitės pabaigoje, tai ir atsiras“, – teigė užsienio reikalų viceministrė.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
