Su pragyvenimo išlaidų krize susidūrę Vakarų politikai vėl atiduoda duoklę iškastinio kuro ekonomikai. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas neseniai lankėsi Katare, o liepos mėnesį Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Joe Bidenas susidaužė kumščiais su Muhammadu bin Salmanu, Saudo Arabijos de facto lyderiu, nors šios šalies Amerikos vadovas buvo išsižadėjęs dėl žmogaus teisių pažeidimų.
Naujausias naftos ir gamtinių dujų bumas prasidėjo rimtesnių tendencijų fone – vykstant pasaulinių energijos srautų pertvarkymui reaguojant į Vakarų sankcijas bei klimato kaitą ir naujų geopolitinių aljansų sudarymui Viduriniuose Rytuose, šiam regionui prisitaikant prie daugiapolio pasaulio, kuriame JAV nebėra patikimas saugumo garantas. Šių pokyčių rezultatas – nauja Persijos įlanka, kuriai lemta ne vieną dešimtmetį vaidinti labai svarbų vaidmenį. Ar ji bus stabilumo šaltinis, kol kas visai neaišku.