Krizė Kinijoje: Ponzi schema, kuria paremta šalies NT rinka, dabar išryškėjo kaip ant delno

120 kilometrų ilgio geležinkelio atkarpa, jungianti Luojango ir Džengdžou miestus, tapo akivaizdžia ekonominio nuosmukio ir žlugusių svajonių ekspozicija. Pro traukinio langą regimi pusiau pastatyti gyvenamieji daugiaaukščiai keičia vienas kitą. Liūdnas jų vaizdas neapleidžia per ištisą valandą trunkančią kelionę. Daugelis pastatų atrodo beveik baigti, o kai kurie – visai baigti ir tapę namais begalei šeimų. Deja, kur kas didesnę dalį sudaro tuščiaviduriai skeletai, kurių statyba sustojo ganėtinai seniai. Statybų bendrovės išeikvojo turėtus pinigus, todėl nebegali nei mokėti darbininkams, nei įsigyti medžiagų. Projektai įstrigo, tad nemažam skaičiui piliečių neteks pasidžiaugti naujais būstais.

Kelionė traukiniu vienu iš centrinių Kinijos regionų padeda įvardyti didžiausios per pastarąjį laikotarpį šalį ištikusios krizės priežastį – gerokai susvyravusį visuomenės pasitikėjimą valdžios parengtu ekonominiu modeliu. Ne vieną dešimtmetį nekilnojamojo turto pramonė buvo laikyta nesustabdomo Kinijos augimo simboliu. Privačios bendrovės susikrovė didžiulius turtus. Eiliniai piliečiai tapo staigiai augančios grynosios vertės liudininkais, kadangi būstų kainos patrigubėjo. Savivaldybės prisipildė kišenes pardavinėdamos statybų bendrovėms milžiniškus žemės plotus. Net 70 proc. Kinijos namų ūkių gerovė dabar priklauso nuo nekilnojamojo turto.

Kad būtų pakirstas pasitikėjimas valdžios pasiūlytu modeliu, turėjo subyrėti augančios Kinijos stebuklo pamatai.