Tarpbankinių atsiskaitymų sistema, leidžianti bankams ir kitoms mokėjimo kortelių išdavimu užsiimančioms finansinėms institucijoms imti mokestį nuo mažmenininkų, priimančių klientų atsiskaitymus – siutina daugelį. Kiekvienais metais mažmenininkai už tokias paslaugas pinigines paplonina net 138 mlrd. dolerių, skaičiuoja Valstybinė mažmeninės prekybos federacija (lobistų grupė), tai didžiausios jų išlaidos po kaštų darbuotojų atlyginimams. Ir nors pirkėjai dėl tokios sistemos iš esmės nesuka galvos, nes galimai apie ją tiesiog nežino, išaugus išlaidoms kenčia ir jie.
Amerika – viena iš didžiųjų ekonomikų, kur tarpbankiniai mokesčiai patys didžiausi, lenkiantys tiek Europą, tiek Kiniją. Didžiausią naudą iš to gauna dvi bendrovės: „Visa“ ir „Mastercard“, aptarnaujančios daugiau nei tris ketvirtadalius visų šalies mokėjimo kortelių operacijų. Tai reiškia, kad jas pelnytai galima vadinti dviem pelningiausiomis bendrovėmis visame pasaulyje, praeitais metais jų pelno marža siekė atitinkamai 51 proc. ir 46 proc. Sureitinguokime visus verslus (atmeskite tik investicinius nekilnojamojo turto fondus) iš „S&P 500“ indekso pagal jų grynojo pelno maržą praeitais metais, prieš penkerius metus ir prieš dešimt metų – tik keturios visais trims atvejais atsiduria dvidešimtuke. Dvi yra finansinės informacijos bendrovės „Intercontinental Exchange“ ir „CME Group“. Likusios dvi? Taip, atspėjote: „Mastercard“ ir „Visa“.