Psichoterapeutas apie Rusijos visuomenės būklę: tai panašu į narcisistinį asmenybės sutrikimą

Kiek adekvatus Vladimiras Putinas, ko jam reikia iš Ukrainos, kodėl daugelis rusų remia karą ir neužjaučia jo aukų, kokį vaidmenį šiuo atžvilgiu suvaidino propaganda, ar Rusija turi šansų pagyti nuo imperinio sindromo ir ko iš jos laukti kaimynėms? Nuo pat invazijos pradžios atsakymų į šiuos klausimus ieško politologai, istorikai ir sociologai. Gali būti, kad atsakymus žino psichikos sveikatos specialistai. Latviškasis „Delfi“ kreipėsi į geštalto terapiją praktikuojantį psichoterapeutą Andrejų Judiną.

A. Judinas – psichologas, psichoterapeutas, psichoterapijos centro „Stemning“ (Osle) bendrakūrėjis, narcisistinio asmenybės sutrikimo sindromo ekspertas. Nuo 2018 m. gyvena ir užsiima privačia praktika Norvegijoje.

– Pradėkime nuo labiausiai ramybės neduodančio klausimo: ar Vladimiras Putinas pradėjo karą su Ukraina todėl, kad išsikraustė iš proto?

– Jeigu Putinas ir serga kokia nors psichikos liga, jis puikiai ją slepia. Aišku, negalime tiksliai žinoti, kokiais motyvais jis vadovaujasi. Bet paprastai tokio lygio politikai retai kada elgiasi impulsyviai. Norint užimti tokią aukštą vietą valdžios hierarchijoje, reikia išmokti valdyti impulsyvų elgesį. Todėl vargu ar sprendimas pradėti karą su Ukraina buvo visiškai neracionalus. Tuo labiau kad jis panašus į logišką veiksmų, pradėtų dar 2014 m., tąsą. Tai ne kažkoks staigus taktinis manevras, o suplanuotas veiksmas, kuriam ruošėsi daug žmonių.

Aišku, kai šalies vadovas pradeda karą, kurio baigtis yra visiškai neprognozuojama, tarp motyvų galima rasti ir emocinį komponentą. Nesileidžiant į spėliones, o orientuojantis išskirtinai į paties Putino žodžius, jis akivaizdžiai...