Šis trejetas ant kiaušinio atbaido vis daugiau lietuvių: tikrąją šių skaičių reikšmę žino ne visi

Kiaušinio kaina ir galiojimo data – ne vieninteliai skaičiai, už kurių šiandien ilgėliau stabteli pirkėjo akys. Pastarųjų metų apklausos rodo, kad kone trečdaliui lietuvių svarbu, koks vištų laikymo sąlygas apibūdinantis skaičius nurodytas kiaušinio ženklinimo sekos pradžioje. Nuo trejetu pažymėtų kiaušinių pamažu nusisuka ne tik pirkėjai ir verslai, bet ir patys prekybos tinklai, tačiau tikrąją šių skaičių reikšmę iki šiol žino tikrai ne kiekvienas.

0, 1, 2 ir 3. Kas slypi po šiais skaičiais?

Prekyboje esantys kiaušiniai žymimi skaičiais nuo 0 iki 3, tačiau tikrąją jų reikšmę žino ne visi pirkėjai. Kaip nurodo organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė, kuo mažesnis skaičius – tuo geresnėmis sąlygomis buvo laikomos kiaušinius dėjusios vištos.

Numeriu 3 žymimi kiaušiniai yra vištų, laikomų narvuose. Anot G. Vaitkevičiūtės, tai reiškia, kad kiaušinius padėjo gyvūnai, kurie visą gyvenimą stovi ant grotų. Jie laikomi ankštoje erdvėje, kurioje negali išskleisti sparnų, nemato saulės šviesos. Ten vištoms nesudaromos sąlygos atsikratyti parazitų prausiantis smėlyje.

Numeriu 2 pažymėti kiaušiniai padėti vištų, kurios laikomos ant kraiko. Pasak jos, tai reiškia, jog paukščiai uždaryti dideliame pastate, negali išeiti į lauką, tačiau turi daugiau laisvės judėti, gali kapstyti kraiką, plasnoti sparnais, o jeigu agresyvesni paukščiai puola, turi galimybę pabėgti.

Numeriu 1 pažymėtus kiaušinius padėjusios vištos yra laisvai laikomos. Jos turi galimybę išeiti į lauką, turi daugiau erdvės pastate.

Numeriu 0 pažymėti kiaušiniai reiškia geriausias sąlygas gyvūnams. „Šie kiaušiniai yra ekologiški, nes gyvūnai šeriami ekologišku pašaru. Tokie kiaušiniai turbūt yra arčiausiai kaime močiutės augintų vištų kiaušinių pagal tai, kaip gyvūnai gali patenkinti savo poreikius“, – sako G. Vaitkevičiūtė.

Gyvenimas narve kupinas kančių: dažnam tai lieka nematoma

G. Vaitkevičiūtė pažymi, kad didžioji dalis (apie 80 proc.) Lietuvoje laikomų vištų vis dar yra narvuose, o iš gyvūnų apsaugos perspektyvos neįmanoma tokių sąlygų vertinti teigiamai.

„Bet kurį gyvūną visą gyvenimą laikyti narve yra žiauru, tačiau kai kalbame apie paukščius, tai daryti yra dar žiauriau. Paukščiai, kuriuos domestikavus buvo išveistos vištos, miegodavo medžiuose, kad apsisaugotų nuo plėšrūnų. Poreikis pakilti aukščiau dėl saugumo niekur neišnyko. Narvuose to padaryti vištos negali“, – sako ji.

Anot G. Vaitkevičiūtės, kita didžiulė problema narvuose kyla iš to, kad grupėje vištų egzistuoja hierarchija. Stipresnės puls silpnesnes, o narve gyvūnui nebus kur pabėgti ar pasislėpti.

„Vištos gali negyvai sukapoti viena kitą. Kad tai nevyktų, kai kuriuose ūkiuose gyvūnams nupjaunama dalis snapo. Tai skausminga procedūra, nes pažeidžiami snape esantys nervai. Kai kurie gyvūnai po šios procedūros dėl skausmo negali lesti ar gerti ilgą laiką“, – teigia ji.

Paukščiams taip pat svarbu išsivalyti plunksnas smėlyje – taip jie atsikrato parazitų. Kaip pastebi G. Vaitkevičiūtė, narve to padaryti galimybės nėra, todėl vištas puola raudonosios erkės, kurios maitinasi paukščių krauju.

Pirkdami kiaušinius į vištų laikymo sąlygas atsižvelgia beveik trečdalis lietuvių

Kad kiaušinių pirkėjai vis daugiau dėmesio atkreipia į vištų laikymo sąlygas, atsispindi „Vilmorus“ rengiamoje apklausoje. Pagal ją, 2016 metais tik 9 proc. pirkėjų teigė atsižvelgiantys į tai, kaip laikomi gyvūnai, kai renkasi kiaušinius. Nors svarbiausias kriterijus renkantis kiaušinius daugumai pirkėjų vis dar yra kaina, 2021-aisias 29 proc. pirkėjų teigė atsižvelgiantys į vištų laikymo sąlygas.

Vis dėlto, didžiausi kiaušinių pirkėjai yra verslai – prekybos tinklai, viešbučiai, restoranai. Todėl G. Vaitkevičiūtė pažymi, kad vištų dedeklių gerovei skirtas kampanijas vykdanti organizacija pirmiausia siekia, kad būtent jie atsisakytų pirkti kiaušinius iš narvų per pereinamąjį laikotarpį.

Nors didelė dalis pačių didžiausių įmonių Lietuvoje tai jau padarė, didžiausias pokytis turėtų būti matomas 2025 metais – iki to laiko prekybos kiaušiniais iš narvų atsisakyti įsipareigojo daugiausiai įmonių.

G. Vaitkevičiūtės teigimu, šiuo klausimu svarbus ne tik verslo, bet ir visuomenės sąmoningumas. Anot jos, pirkėjų pasirinkimai yra faktorius, kuris įtikina įmones atsisakyti žiauriomis sąlygomis išgautų produktų.

„Nemanome, kad dauguma žmonių nori remti tokį elgesį su gyvūnais. Dažniausiai žmonės nežino, kaip laikomos vištos narvuose arba nežino apie skirtingus jų laikymo būdus, todėl negali daryti informuotų ir jų vertybes atitinkančių pasirinkimų apsipirkdami“, – sako ji.

Kas ketvirtas šalies ūkis vištas laiko narvuose: į tai atsižvelgiama vis dažniau

Besikeičiantis požiūris į gyvūnų laikymą narvuose neišvengiamai ateina ir į šalies vištų laikytojų ūkius. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, Lietuvoje vis daugiau vištų dedeklių laikytojų renkasi ekologišką ar ant kraiko laikymo būdą, vis dažniau leidžia paukščiams vaikščioti laisvėje, palaipsniui atsisakoma paukščius laikyti narvuose.

Kaip nurodo VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausioji specialistė – valstybinė maisto produktų inspektorė Kamilė Petškevičiūtė, šiuo metu mūsų šalyje veikia 49 vištų paukštininkystės ūkiai. 8 iš jų plėtoja ekologinio ūkininkavimo technologijas, 14 – laiko vištas laisvai su galimybe išeiti į lauko aptvarus, 15-oje paukštynų dedeklės laikomos ant kraiko, 12-oje ūkių – narvuose.

„Pastebima, kad rinkdamiesi kiaušinius vartotojai vis labiau atkreipia dėmesį į vištų gerovę ir tai tampa vis svarbesniu veiksniu renkantis kiaušinius. Jau ir kai kurie prekybos tinklai atsisako savo kulinarijos gaminiuose naudoti narvuose laikomų vištų kiaušinius“, – pažymi K. Petškevičiūtė.

Pasak K. Petškevičiūtės, Europos Sąjungoje (ES) taikomi gana griežti gyvūnų gerovės reikalavimai. Kiekvienos ES šalies kompetentingos institucijos, taip pat ir VMVT, reguliariai vykdo vištų dedeklių laikymo vietų kontrolę, užtikrina, kad vištų dedeklių auginimo vietos atitiktų deklaruojamą laikymo būdą ir užtikrintų aukštus gyvūnų gerovės reikalavimus.

Nors ilgą laiką vištų laikymas narvuose buvo laikomas norma, vis daugėja iniciatyvų, kalbančių apie tokios praktikos žalą gyvūnams ir siekiančių ją sustabdyti. Kaip vieną iš pavyzdžių K. Petškevičiūtė išskiria Europos Komisijos (EK) registruotą Europos piliečių iniciatyvą „Narvų eros pabaiga“.

Reaguodama į iniciatyvą, EK numato palaipsniui uždrausti ūkinių gyvūnų laikymą narvuose. Gyvūnų gerovę reglamentuojančių teisės aktų peržiūra numatoma iki 2023 metų IV ketvirčio. K. Petškevičiūtė pabrėžia, jog EK ir valstybės narės supranta, kad gyvūnų gerovės reikalavimų įgyvendinimas išliks vienas svarbiausių reikalavimų teikiant paramą ūkininkams.

Prekybos tinklų tiksluose – lentynos be narvuose laikomų vištų kiaušinių

Nors narvuose laikomų vištų kiaušiniai vis dar užima didelę dalį didžiųjų prekybos tinklų lentynų, pastaraisiais metais jie taip pat imasi sprendimų šių kiaušinių atsisakymui. 2021 metais prekybos tinklai „Maxima“ ir „Iki“ paskelbė, kad narvuose laikomų vištų kiaušiniai nebenaudojami jų kulinarijos gaminiuose.

„Norfos mažmena“ apie tikslą atsisakyti prekybos narvuose laikomų vištų kiaušiniais iki 2025 metų skelbė dar 2018 metų pradžioje.

Tačiau panašu, kad greičiausiai narvuose laikomų vištų kiaušinių neliks prekybos tinklo „Lidl Lietuva“ lentynose – iš prekių asortimento išimti narvuose laikomų vištų kiaušinius „Lidl Lietuva“ įsipareigojo dar iki 2024 metų.

Kaip komentuoja „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė, pokyčius prekių lentynose bus galima pastebėti dar iki numatyto termino. Pasak jos, pirkėjai vis daugiau dėmesio atkreipia į asortimento tvarumą – todėl tikslai ir įsipareigojimai dėl narvuose laikomų vištų kiaušinių ir yra keliami.

„Esame įsipareigoję iki 2024 metų pabaigos išimti narvuose laikomų vištų kiaušinius iš savo šviežių kiaušinių asortimento, taip pat nebenaudoti narvuose laikomų vištų kiaušinių „Lidl“ privačių prekių ženklų produktų gamyboje nuo 2025 metų pabaigos. Kol bus pasiekti minėti tikslai, ant kraiko ir laisvai laikomų vištų kiaušinių dalis asortimente bus palaipsniui didinama“, – sako ji.