LOGIN.LT tęsia publikacijų seriją, kuriais tikriname, kiek tradicinė lietuviška išmintis atitinka šių dienų laikmetį. Mums talkina psichologas G. Navaitis.

„Su melu netoli nuvažiuosi“ arba „Melo kojos trumpos“

Lietuviška tautosaka moko kad melu grįsti savo komunikaciją gali būti rizikinga. LOGIN.LT taipogi labai nemėgsta melagių. Vis tik patirtis rodo, kad melagiai kartais nuvažiuoja ir labai toli, kol būna pagaunami.

Sergejus Mavrodis 1989 metais įkūrė finansų piramidę MMM, ir tik jau šiame tūkstantmetyje sulaukė atpildo. Ir šiais laikais, finansų sukčiai siautėja sunkiai sutramdomi.

Ką mano psichologas G. Navaitis, ar melagių gėdijimui skirtos patarlės yra tikslios? Galbūt patarlės turėtų įspėti, kad melo ne kojos trumpos, bet melo žala vis kaupiasi ir pasekmės būna didesnės?

Atsakymas buvo netikėtas.

„Pabandykite padaryti greitą testą, kiekvienas skaitytojas gali pats sau jį atlikti. Jei norime įvertinti žmogaus darbštumą, galime paklausti, kokia patarlė jam atrodytų teisingiausia? Ar tai būtų „Darbas ne vilkas, į mišką nepabėgs“, ar „Darbas žmogų puošia“? Tokia priešprieša mes labiau galime vertinti žmogaus asmenybę. Žinoma, manau, visi supranta, kad toks testas nebūtų nei labai tikslus, nei pakankamai moksliškas, ar tiksliai parodantis asmenybės bruožus“, – vertina G. Navaitis.

Jis paaiškina, kad ir patarlės dėl melo turi priešingus atitikmenis.

„Prisiminiau dainelę iš vieno vaikiško spektalio: kas meluoja, tas gyvuoja, kas neapgaus, valgyti negaus. Nereikėtų manyti, kad patarlė yra teisinga, ar neteisinga. Patarlė yra tik tam tikros minties trumpa, kartais paradoksali išraiška. Patarlės dažniausiai apibūdina tam tikrą požiūrį. Na o ginčytis, kuris požiūris yra teisingas, tai galėtume labai ilgai“, – paaiškina psichologas.
Gediminas Navaitis

Melo tyrimai, kaip atpažinti melą, yra svarbus uždavinys, ypač kriminalistams. Melą tyrė psichologas Paulas Ekmanas, tą aprašė ir savo knygose

„Yra žmonių, kurie yra suinteresuoti pateikti neteisingą, arba klaidinančią informaciją, arba ją nutylėti – jiems irgi aktualu tokio pobūdžio tyrimai. Į klausimą, ar melas padeda, atsakymas labai paprastas. Jeigu melagis įkliūna, jam tai tikrai sutrukdo, o jeigu jis sugeba sumeluoti ir neįkliūti, tai daugeliu atveju jam tai padeda“, – sako G. Navaitis.

Tačiau iš patarlių, anot jo, reikėtų semtis ne žinių, labiau jos leidžia spręsti apie žmogų, kuris vienokias ar kitokias patarles vartoja.

Ar „Tyli kiaulė gilią šaknį knisa“?

LOGIN.LT norėtųsi įrodyti, kad yra įvairių kiaulių. Labai dažnai neatkreipiame jokio dėmesio į tas „tylias kiaules“, kurios neišvagojo auginamų bulvių ar kitų šakniavaisių. Tuo metu galime rasti ir labai garsių riestauodegių, užsibrėžusių pasiekti Žemės centrą. Negali būti tokia patarlė teisinga?

„Kone visados rasime ir priešingą patarlę, ir priešingą situaciją. Pavyzdžiui, kalbėdami apie reklamą, iš vienos pusės sakome, kad jei tavęs kažkur nėra, tavęs nėra apskritai. Iš kitos pusės sakome, kad tuščia statinė garsiausiai barška. Grįžtant prie tylios kiaulės, išvada labai paprasta – ne patarlė kažką reiškia, o žmogus, kuris pasirenka vienokią ar kitokią patarlę. Nes galime rasti posakių, iliustruojančių labai priešingas nuomones“, – sako G. Navaitis.

Bet juk verkia duona tinginio valgoma, klausiame psichologo, tikėdamiesi užsitarnauti darbštuolių įspūdį.
Gediminas Navaitis

„Aleksandro Diumos knygoje karalius teiravosi, ar siūlomas žmogus į pareigas yra tinginys, ir paklaustas paaiškino – jei tinginys ir sugeba kažką padaryti, tai yra labai sumanus žmogus, o jam kaip tik sumanaus ir reikia. Tą patį galime pastebėti ir šiuo atveju. Turime dvi viena kitą neigiančias mintis, pateiktas įtaigia paradoksalia forma. Ir tiesiog kiekvienas iš mūsų galime pajusti, kuri jį labiau traukia. Tai daugiau pasakys apie mus pačius, o ne apie minties teisingumą“, – apibendrina G. Navaitis.