Kembridžo dieta, kartais dar vadinama 1:1 dieta, pirmiausia apibūdinama kaip spartų ir akivaizdų lieknėjimą žadantis mitybos planas. Jo sudarytojai vadovavosi principu, kad visą žmogaus suvartojamą maistą turi sudaryti įvairūs pirktiniai batonėliai, sriubos, kokteiliai ir kitokie produktai, užtikrinantys per dieną būtiną maisto medžiagų dozę ir turintys ypač mažai kalorijų.
Ši dieta buvo sukurta Kembridžo universitete (iš čia ir kilo jos pavadinimas) kaip ligoninėse taikytina svorio metimo programa. Visuomenė apie ją sužinojo dar 1984-aisiais. Šiandieną egzistuojantis Kembridžo dietos variantas pagrįstas šešiais konkrečiais žingsniais ir įpareigojimu konsultuotis su kvalifikuotu mitybos specialistu.
Norisi sužinoti, kodėl Kembridžo dieta pasiteisina? Šį ir keletą kitų klausimų portale „NetDoctor“ skelbiamos publikacijos autorė uždavė mitybos specialistams iš Jungtinės Karalystės Susie Debice, Robui Hobsonui ir Chrisui Allsbrookui.
Kaip apibrėžti Kembridžo dietą?
Kembridžo dieta yra ypač mažai kalorijų turinčių produktų, kuriais pakeičiamas įprastas maistas, vartojimo planas, sudarytas 7-ame praeito amžiaus dešimtmetyje. Dietos kūrėjai tiksline grupe laikė ypač nutukusius asmenis. Idėjos autorystė priskiriama Kembridžo universitete dirbusiam mitybos specialistui Alanui Howardui. Šis mokslininkas kartais vadinamas nutukimo tyrimų pionieriumi. Jis buvo vienas iš žurnalo „International Journal of Obesity“ išleidimo entuziastų.
Nors kurį laiką Kembridžo dieta buvo tarsi primiršta, pastaruoju metu daug kas ir vėl atkreipė į ją dėmesį, be to, pasiūlė pakoreguotą jos variantą ir pavadino jį 1:1 dieta. Du vienetukai – tai užuomina apie asmenines specialisto konsultacijas, privalomas, kai laikomasi dietos. Kembridžo dieta pagrįsta tam tikrais žingsniais, kurie turi atitikti konkretų asmenį ir jo užsibrėžtus tikslus. Pirmasis (ir pats drastiškiausias) žingsnis – tai vien tik Kembridžo dietą sudarančių pakaitinių produktų vartojimas neperžengiant 600 kalorijų per dieną ribos.
„Per antrą ir paskesnius etapus reikia palaipsniui didinti kalorijų skaičių, kol mityba ima panėšėti į daugiau mažiau maistingų produktų vartojimą ir vis silpniau remiasi pakaitiniais produktais, – aiškina Ch. Allsbrookas. – Tokios strategijos tikslas – išugdyti kuo sveikesnius maitinimosi įpročius ir visą atsakomybės naštą renkantis produktus palaipsniui perkelti ant dietos besilaikančio asmens pečių, leidžiant jam apsispręsti savo nuožiūra.“
Nors šitoks modelis kiek primena kitas pakaitiniais produktais pagrįstas dietas, pavyzdžiui „Slimfast“, Kembridžo dieta ypatinga tuo, kad jos laikantis būtina užsitikrinti kalorijų deficitą.
„Būtent dėl neįtikėtinai mažo kalorijų suvartojimo, lemiančio svorio kritimą, Kembridžo dieta priskiriama ekstremalioms dietoms“, – nurodo Ch. Allsbrookas.
Pagrindinės Kembridžo dietos taisyklės
Kembridžo dietą sudaro trys privalomi elementai – individualiai pritaikytas mitybos planas, įprastą maistą pakeičiantys produktai (pakaitiniai produktai) ir asmeniškai konsultuojantis gaunama pagalba. Žurnale „The BMJ“ buvo aprašytas vienas Oksfordo universiteto mokslininkų atliktas tyrimas. Jame dalyvavę 138 asmenys, kurių KMI viršijo 30, aštuonias savaites turėjo maitintis Kembridžo dietą sudarančiais produktais suvartodami maždaug po 810 kalorijų per dieną ir tik tada jiems buvo leista pereiti prie įprasto maisto susigrąžinimo fazės – įtvirtinimo etapo, trukusio 24 savaites.
12 savaičių tyrimo dalyviams buvo teikiamos kassavaitinės asmeninės konsultacijos, o dar 24 savaites tos konsultacijos vykdavo kas mėnesį. Konsultuojantys specialistai padėjo dalyviams apsibrėžti tikslus, išspręsti iškilusias problemas, taip pat juos skatino ir motyvavo, taip ruošdami būsimam įtvirtinimo etapui. Praėjus metams, tie, kurie laikėsi Kembridžo dietos, jau buvo atsikratę vidutiniškai 10,7 kg. Palyginimo dėlei galima pasakyti, kad 140 tiriamųjų, kurie laikėsi bendrosios praktikos slaugytojos vadovaujamos svorio metimo programos, neteko tik 3,1 kg.
Ką valgyti laikantis Kembridžo dietos?
Vartojamą maistą lemia konkretus Kembridžo dietos žingsnis. Per pirmus penkis žingsnius pakaitiniai produktai (specialūs kokteiliai, batonėliai, sriubos, košės ir pan.) – privalomi.
Pirmas žingsnis. Šiuo etapu vartojami išskirtinai pakaitiniai produktai – jokio įprasto, tradicinio maisto.
Antras žingsnis. Tris dienos valgymus reikia pakeisti suvartojant pakaitinių produktų ir vieną kartą pavalgyti pasirinkto visaverčio maisto.
Trečias žingsnis. Dukart tradicinis maistas turi būti keičiamas pakaitiniais produktais, be to, valgomi sveiki pusryčiai, pietūs ir vakarienė.
Ketvirtas žingsnis. Vietoj dviejų valgymų – pakaitiniai produktai, taip pat pietūs, vakarienė ir koks nors užkandis.
Penktas žingsnis. Vietoj vieno valgymo – pakaitinis produktas, taip pat pusryčiai, pietūs, vakarienė ir užkandis.
Šeštas žingsnis – įtvirtinimo fazė. Jokio griežto plano laikytis nereikia, bet konsultuotis su mitybos specialistu būtina.
Ar Kembridžo dieta nepriveda prie ketozės?
Nors Kembridžo dieta iš pažiūros neskatina ketonų kaupimosi organizme, dėl tam tikros mitybos programos specifikos ketozė vis dėlto tikėtina.
„Turint omenyje drastišką suvartojamų kalorijų deficitą ir pakaitinius produktus, kaip antai kokteiliai ir batonėliai, kuriuose stinga visaverčių angliavandenių, tenka konstatuoti, kad Kembridžo dieta gali privesti prie ketozės“, – teigia Ch. Allsbrookas.
„Ketozė – tai tam tikra metabolinė būsena, ištinkanti, kai laikantis tam tikro mitybos plano pavyksta gauti visai nedidelį kiekį (mažiau nei 50 g) angliavandenių, – aiškina Ch. Allsbrookas. – Įprastomis aplinkybėmis angliavandeniai organizme virsta gliukoze ir yra naudojami gaminant energiją, kuri būtina ląstelėms, kūno audiniams ir organams.“
Kai dingsta angliavandenių šaltiniai, kepenyse iš riebalų pradedami gaminti ketonai, o tada jie deginami energijai gaminti. Šitokia būklė svorio kritimo nepalengvina, tačiau bendras organizmo energijos lygis sumažėja, todėl gali užeiti silpnumas, kankinti galvos, raumenų skausmai, mėšlungis, taip pat pasireikšti virškinimo problemų, tokių kaip vidurių užkietėjimas ar skrandžio diegliai.
Kiek svorio galima numesti laikantis Kembridžo dietos?
Daugelis žmonių, kuriems teko laikytis Kembridžo dietos, teigia, kad per mėnesį pavyksta numesti virš 6 kg, nors šiaip jau svorio metimo tempai, aišku, priklauso nuo pradinio svorio ir to, kaip griežtai laikomasi dietos taisyklių.
„Kadangi tenka pasitenkinti ypač mažu kalorijų skaičiumi, organizmas degina turimą rezervą, t. y. degina riebalus, o šitai lemia svorio kritimą“, – aiškina Ch. Allsbrook.
Kaip išlaikyti pasiektą svorį – jau visai kitas klausimas.
„Bet kuri dieta yra efektyvi, jei sąžiningai jos laikomasi, tačiau problema ta, kad toli gražu ne visos yra tokios pat efektyvios, kai tenka rūpintis pasiekto svorio išlaikymu. Tai iš dalies priklauso nuo paties žmogaus ir nuo laikantis dietos susiformavusių sveikų įpročių“, – sako R. Hobsonas.
Ar Kembridžo dietos laikytis brangu?
Laikantis Kembridžo dietos tenka mokėti už konsultacijas, kurių kainos skiriasi, priklausomai nuo specialisto populiarumo ir kvalifikacijos. Aišku, kainuoja ir pakaitiniai produktai – kokteiliai, batonėliai ir kt., kuriuos geriausia susipirkti iš anksto.
„Nors per savaitę Kembridžo dietą sudarantiems produktams pavyksta išleisti mažiau nei perkant įprastą maistą, paprastai patariama apsirūpinti dviem savaitėms, todėl gali atrodyti, kad išlaidos padidėjo“, – sako Ch. Allsbrookas.
Kembridžo dietos pliusai ir minusai
Kembridžo dieta turi ir privalumų, ir trūkumų, todėl prieš ryžtantis pereiti prie mažai kalorijų turinčių kokteilių, sriubų ir batonėlių vartojimo, vertėtų apsvarstyti toliau išvardytus aspektus.
• Pliusas: ypač aiškios taisyklės
Iš esmės, Kembridžo dietos labai paprasta laikytis, ypač pirmuoju etapu, kai visą dieną tenka vartoti vien pakaitinius produktus.
„Ši dieta gali tikti žmonėms, kuriems sunku kontroliuoti porcijų dydį, taip pat tiems, kurie nemėgsta arba neturi laiko gaminti maisto“, – sako S. Debice.
• Pliusas: padeda atsikratyti ydingų maitinimosi įpročių
Jei niekaip nepavyksta atsispirti maisto išsinešti ir nesveikų užkandžių keliamai pagundai, griežtos dietos taisyklės bent jau iš pat pradžių turėtų padėti.
„Laikantis Kembridžo dietos pavyksta gana greitai atsikratyti ydingų mitybos įpročių, pradėti kontroliuoti porcijų dydį ir įgyti pozityvų požiūrį, kadangi greitai pajuntamas svorio mažėjimas nuteikia optimistiškai“, – sako S. Debice.
• Pliusas: visavertė vitaminų ir mineralų turinio požiūriu
Laikantis Kembridžo dietos su produktais pavyksta gauti minimalią organizmui būtinų vitaminų ir mineralų dozę.
„Itin mažu kalorijų kiekiu pagrįstos dietos dažnai pasižymi prastu maisto medžiagų turiniu, tačiau Kembridžo dietos atveju tenka vartoti dirbtinai subalansuotus produktus“, – sako R. Hobsonas.
• Minusas: dideli suvaržymai
„Kaip didžiausią šios dietos keliamą problemą galėčiau įvardyti ypač didelius suvaržymus renkantis produktus, – sako R. Hobsonas. – Jų pasirinkimas labai ribotas, be to, tenka valgyti vien kokteilius, batonėlius, sriubas ir košes. Turint omenyje asortimentą, gali nuslūgti entuziazmas laikytis tokios dietos.“
• Minusas: pašalinis poveikis
Dažniausiai įvykstantys pašaliniai efektai siejami su skrandžio problemomis. Per jau minėtą Oksfordo universiteto mokslininkų atliktą tyrimą pavyko nustatyti, kad asmenims, kurie laikėsi Kembridžo dietos, pašaliniai efektai pasireiškė dažniau nei tiems, kurie maitinosi pagal mažiau ekstremalų mitybos planą. Labiausiai tikėtinas pašalinis Kembridžo dietos poveikis – tokie negalavimai kaip vidurių užkietėjimas, galvos skausmas, nuovargis, svaigulys.
• Minusas: tikėtini medžiagų apykaitos sutrikimai
„Medžiagų apytaka gali sulėtėti, o tada organizmas ims sunkiau deginti kalorijas, – įspėja S. Debice. – Kaip tik dėl to grįžus prie įprasto maisto svoris gali ne tiktai šiaip sugrįžti, bet ir sugrįžti su kaupu. Tai klasikinis jo jo efekto pavyzdys.“
• Minusas: pagrindas – pakaitiniai produktai
R. Hobsonas atkreipia dėmesį į tai, kad subalansuotas svorio metimas privalo sietis su maisto gaminimo bei produktų prikimo įpročių koregavimu.
„Kaipgi galėtų pasikeisti žmogaus elgesys, kai jis turi maitintis gatavais produktais, užuot pats priiminėjęs pagrįstus sprendimus ir rinkęsis sveiką maistą?“ – retoriškai klausia jis.
Pabaigai
Jeigu susidomėjote Kembridžo dieta ir kilo noras ją išmėginti, žinokite, kad visų pirma privalote išsamiai išsitirti, ypač jei jums būdingi kokie nors su mityba arba imuninėmis reakcijomis susiję sutrikimai, kaip antai diabetas arba nusilpusi imuninė sistema.
„Turite pasidomėti visais sau taikytinais apribojimais ir turimais sveikatos sutrikimais, kadangi tai veiksniai, galintys lemti šios ekstremalios dietos poveikį jūsų organizmui ir galutiniam rezultatui“, – įspėja Ch. Allsbrookas.
Jei kyla bent menkiausių abejonių, patartina apsilankyti pas gydytoją ir vizito metu aptarti dietos specifiką.
„Gydytojas padės išsiaiškinti, ar dieta jums tinkama ir nekelia jokios grėsmės sveikatai. Taip pat derėtų patiems patyrinėti savo mitybą. Supraskite, kad Kembridžo dieta jokiu būdu nėra ilgalaikis sprendimas, o pereinant nuo vieno etapo prie kito neišvengiamai turėsite grįžti prie tokio maisto, kuris yra tradicinio, o ne batonėlių arba koktelių pavidalo“, – aiškina Ch. Allsbrookas.
Atminkite: svorio metimo programos patrauklumą pirmiausia turi lemti jos saugumas sveikatos atžvilgiu.
„Lig šiolei pripažįstama, kad pati geriausia subalansuoto svorio metimo metodika yra tokia, kuri grindžiama sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo principais, – teigia S. Debice. – Jeigu maitinsitės 5 kartus per dieną, pavyks pasisavinti daugiau skaidulų, todėl ilgiau jausitės sotūs. Kalbant apie sveiką mitybą, visada tenka akcentuoti maisto, pagaminto iš natūralių, neperdirbtų produktų, svarbą.“
