Dabar ekonominis aktyvumas primena lyg kiaušinį, įmuštą į karštą keptuvę: išlošia regionai

Ekonominis atsigavimas po COVID-19 pandemijos daugeliu atžvilgių neproporcingas. Vakcinacija suteikė daliai valstybių galimybę grįžti į vėžes, o štai kitoms vis dar tenka dorotis su rimtais iššūkiais. Paklausa tam tikruose sektoriuose didėja – kituose vis dar išlieka sumažėjusi. Lėtai ryškėja ir dar vienas neatitikimų šaltinis: šalių ekonomikoms grįžtant į normalų gyvenimą didmiesčiai vis dar gerokai nuo šių bendrųjų tendencijų atsilieka.

Iki pandemijos didieji pasaulio miestai atrodė neįveikiami, ekonominė ir kultūrinė galia vis labiau koncentravosi nedidelėse geografinėse teritorijose, rašo „The Economist“. 2000 m. vienos dienos uždarbis Londone dvigubai viršijo kituose Jungtinės Karalystės (JK) regionuose gaunamą atlygį, o 2019 m. šis skirtumas jau buvo patrigubėjęs. Per tą patį laikotarpį augimas darbo rinkos srityje Sidnėjaus centrinėje zonoje buvo 40 proc. spartesnis nei kituose aplinkiniuose rajonuose. 2011 m. Edwardo Glaeserio parašytoje knygoje „Miesto triumfas“ (angl. Triumph of the City) nusiteikimas, kurio centre – miestas, kuo puikiausiai perteikiamas.

Vis dėlto naujausią savo knygą, parašytą kartu su Davidu Cutleriu, E. Glaeseris pavadino „Miesto išlikimas“ (angl. Survival of the City) ir tai pasako nemažai apie gerokai pasikeitusią situaciją.