-d- Kita recenzija

Ar gali tokia knyga pasiekti netikinčiuosius? Net jeigu vos vieno žmogaus, tarkim, šia knyga kaip makulatūra kada nors kursiančio krosnį, akys užklius už vienintelio sakinio ir jam kils klausimų – knygą rašyti buvo verta. Pakviptų krikščionybe. Galbūt viskas yra dar šiek tiek kitaip? Pastaruoju metu neretai pagaunu save galvojant: ar „tikintieji, protingieji ir dorieji“ nėra kažin kaip susikeitę su „netikinčiaisiais, kvailiais ir nuodėmingaisiais“ vietomis?

Nuogas, tik vaivorykšte apsigaubęs jaunuolis laisvai galėtų būti šių dienų šv. Pranciškus, nes, galima sakyti, skelbia taikos ir brolybės žinią. Ko niekaip nepasakytum apie kataliką, atrodo, taip ir nepagavusį krikščionybės esmės, visą teisų mosuojantį kirviu prie nevaisingo figmedžio. Gal tikrai kada nors šeimų puolamieji stovės dangaus karalystės menėje su kankinių vainikais ir palmių šakomis rankose, o netikintieji, buvę tiesiog žmoniški kitiems, spindės tarsi žvaigždės danguje, kas žino? O gal išvis nėra jokios skirties? Visi mes – vienoje barikadų pusėje, kitoje jų pusėje – tuščia. Dievas irgi perėjęs pas mus, įsimaišęs tarp žmonių.