Petras Cvirka: apie vardus ir paminklus

Kas gi buvo mano jaunystės laikais Petras Cvirka? Mokyklų programose privaloma ir neskaitoma „Žemė maitintoja“, keistokas „Frank Kruk“ siužetas ir visuose Lietuvos miestuose aptinkami gatvių pavadinimai su ta pačia pavarde. Beje, Gargžduose, iš kur esu kilęs, ši gatvė tebėra iki šiol ir niekam ji nerūpi. Važinėja sau gyventojai pirmyn atgal.

Studijų metais, kai dar valdė Brežnevas, atvykus į Vilniaus geležinkelio ar autobusų stotį troleibusai, kad ir kur trauktų – antras į Antakalnį, penktas į Žirmūnus ar dar kažkoks, kurio maršruto pavadinimo jau nebeprisimenu, neišvengiamai veždavo Komjaunimo (po Nepriklausomybės revoliucijos ji atvirto į Pylimo) gatve pro Petro Cvirkos paminklą, stovintį svarbių Vilniaus gatvių sankirtoje.