Straipsnio autorius – Arūnas Spraunius.
Prezidentas Joe Bidenas ir per rinkimų kampaniją, ir po inauguracijos sausio 20-ąją ne kartą minėjo reikalą atkurti euroatlantinę vienybę po Aljansui sudėtingo Donaldo Trumpo prezidentavimo.
L. Austinas taip pat nurodė, jog JAV neleis, kad diskusijos aplink rusų koncerno „Gazprom“ tiesiamą vamzdyną „Šiaurės srautas-2“ („Nord Stream-2“) Baltijos jūros dugnu iš Rusijos į Vokietiją pakenktų Vašingtono ir Berlyno santykiams. Esą nors Amerika ne kartą reiškė nepritarimą susitarimui dėl „Nord Stream-2“, kurį nutiesus Rusijos įtaka Europai išaugs, Vašingtonas taip pat darys viską, kad ši problema nekenktų ryšiams su Vokietija.
Žinomas dar JAV prezidento D. Trumpo rinkodariškas nusistebėjimas „Twitteryje“, kad Vokietija rusams moka milijardus, o amerikiečiai juos turi saugoti. 2020-ųjų birželio 20 dieną susitikime su rinkėjais Oklahomos valstijos mieste Talsoje D. Trumpas pareiškė, jog per ketvirtį amžiaus Vokietija įsiskolino NATO trilijoną dolerių, turėdamas galvoje aplinkybę, jog nors didino karinį biudžetą, Berlyno gynybos išlaidų augimo tempai vis vien netenkino, pernai jos siekė 1,42 proc. BVP, kai 45-asis JAV prezidentas imperatyviai reikalavo vykdyti 2014-aisiais visų Aljanso narių prisiimtą pažadą skirti gynybai 2 proc. BVP.
Tuometės Baltųjų Rūmų administracijos nepasitenkinimas Berlynu ir dėl vengimo didinti išlaidas gynybai, ir dėl „Šiaurės srauto-2“ (D. Trumpas pasisakė griežtai prieš) liepos 1-ąją virto grasinimu mažinti Amerikos karių kontingentą Vokietijoje. Liepos 29-ąją Vašingtonas paskelbė planuojąs sumažinti Vokietijoje dislokuotą iki šiol gausiausią kontingentą (nuolat dislokuojama 34–35 tūkst. karių) – 12 tūkstančių kariškių.
