Laura, pirmiausia papasakokite, kaip jūs susidomėjote miegu ir kodėl pradėjote jį tyrinėti?

– Su miegu pirmą kartą moksliškai susidūriau magistro praktikos metu Šveicarijoje. Dirbdama ligoninėje turėjau galimybę ne tik asistuoti tyrimų metu stebint miego „viešbučiuose“ (laboratorijose) miegančius pacientus, bet ir pati vykdžiau tiriamąjį darbą apie miego apnėjos poveikį smegenų struktūriniams pokyčiams bei mąstymui.

Dabar doktorantūros studijų metu gilinuosi į Alzheimerio sutrikimo prevenciją ir diagnostikos būdus. Tiksliau, tyrinėju, kaip būtų galima nustatyti Alzheimerio ligą ankstyvojoje stadijoje, kol dar nėra pirmųjų klinikinių požymių. Viena iš tyrimo sričių yra modifikuojami rizikos veiksniai, tarp kurių yra ir miegas. Mane labai domina, kaip su amžiumi keičiasi miego kokybė, kaip miego kokybės pokyčiai veikia Alzheimerio liga sergančių pacientų smegenis ir kaip šiuos pokyčius galime pakeisti, kad atitolintume neurodegeneracinius procesus smegenyse.

– Ar teisingai supratau, kad miego stygius gali sustiprinti riziką susirgti Alzheimerio liga?

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją