Restauracija: „Būrys“, 1985; „Sūnus palaidūnas“, 1985; „Nakties paklydėliai“, 1986; „Visi prieš vieną“ 1986; „Vilkolakio pėdsakai“, 1986; „Savaitgalis pragare“, 1987; „Pabudimas“, 1989; „Žuvies diena“, 1990

Paskutinis LKS vaidybinis filmas, kurį finansavo Maskva, – „Žuvies diena“ Jolitos Skablauskaitės kūrybos motyvais. Ir pirmas mūsų vyrų režisierių bandymas atskleisti šiuolaikinės moters uždarą vidinį pasaulį! Nei daugiau, nei mažiau. Cenzūros barjerai smarkiai siūbavo, pinigų dar buvo (po to jų nebus visai), todėl režisierius Algimantas Puipa, paėmęs keistą jam literatūrinę medžiagą – gal iš baimės, gal trokšdamas kiek atpalaiduoti rašytojos painius mazgelius, – nusprendžia šitą dramą sužaisti stilistiškai lengvai. Panašiai kaip savo debiute „Nebūsiu gangsteris, brangioji“ (1979).

Nepriklausomybės priešaušriu, nuo 1985-ųjų, mūsų Kino studija pagamina gerą dešimtį keistų keisčiausių filmų: beveik niekieno ir beveik apie nieką. (Išimtis – „Amžinoji šviesa“.) Nesėkmių procentas dabar tiesiog veria akį.