Kaip ten bebūtų, be sąrašų neišsiverčiame nė vienas. Ar tai būtų darbotvarkė, planuojamų dienos pirkinių ar mėgstamų dainų sąrašas. Be jų neišsiversdavo ir mūsų taip mėgstamos istorijoje pasižymėjusios asmenybės.
Tikras sąrašų maestro buvo Bendžaminas Franklinas. Sąrašai politikui padėjo tobulinti savo asmenybę. Galima sakyti, jog visas jo gyvenimas buvo paremtas 13-os vertybių sąrašu, kurį jis užrašė būdamas dvidešimties. Franklinas taip pat kurdavo detalius planus savaičių savaitėms į priekį ir taip paskatindavo save tobulėti įvairiose srityse (švaros, saikingumo ar pan.). Ne mažiau įžymios ir Franklino dienotvarkės, kuriose buvo tiksliai nurodytas laikas miegui, darbui, valgymui ir t. t. Žinoma, ne visuomet griežtų planų Franklinui pavykdavo laikytis. Tačiau geras planas – jau pusė darbo. Viena iš Bendžamino Franklino dienų turėjo atrodyti taip:
5–8 val. Atsikelti, nusiprausti, kreiptis į Galingąjį Gerumą; suplanuoti dienos reikalus ir padaryti dienos planą, tęsti einamuosius tyrimus, papusryčiauti.
8–12 val. Dirbti.
12–2 val. Skaityti arba peržiūrėti savo pranešimus ir papietauti.
2–6 val. Dirbti.
6–10 val. Surikiuoti viską į vietas, pavakarieniauti, muzika arba prasiblaškymas arba pokalbis; dienos įvertinimas.
10–4 val. Miegoti.
Visuomenės garbinamos įžymybės sąrašas gali net tapti beprotiško garsenybės daiktų sureikšminimo auka. Štai muzikanto Johnny Cash nedidelis dienos darbų sąrašiukas 2010 metais parduotas už 6250 dolerių. Nors sąrašas išties šmaikštus, nieko jame ypatingo nerasi. Bet juk garbinimui ribų nėra. J. Cash dienotvarkės lapelyje buvo parašyta:
Atlikti šiandien:
1. Nerūkyti.
2. Pabučiuoti June.
3. Nebučiuoti nieko kito.
4. Kosėti.
5. Nusišlapinti.
6. Valgyti.
7. Nevalgyti per daug.
8. Nerimauti.
9. Aplankyti mamą.
10. Groti pianinu.
Pastabos: Nerašyti pastabų.
Žinoma, psichologai čia rastų daugybę įdomių dalykėlių, muzikanto profesionalumo gerbėjams pro akis nepraslys dešimtasis punktas, o romantiškos sielos atsidus ties antru punktu, kuriame J. Cash pasižada pabučiuoti savo žmoną. Gal kiek įdomesnis kitas Johnny Cash sudarytas sąrašas. Kai muzikanto dukrai Rosanne suėjo 18 metų, muzikos legenda surašė 100 esmingiausių kantri dainų, kurias atžalai pravartu žinoti, jei norėtų pradėti savo asmeninę muzikinę karjerą. 2009 metais pasirodžiusiame Rosanne albume „The List“ atlikėja pristatė 12 savaip interpretuotų dainų iš tėčio sąrašo.
Gal ne toks muzikalus, bet ne mažiau įdomus yra Leonardo da Vinči darbų sąrašas, pasiekęs mus į rankas iš apytikriai 1490 metų. Leonardas da Vinčis kartą rašė, jog nuolatos stebėti, užsirašinėti ir svarstyti yra neprastas užsiėmimas. Kurgi ne. Taip berašinėdamas ir besvarstydamas renesanso menininkas ir mokslininkas susikūrė sau tokį įvaizdį, jog iki šios dienos veda žmoniją iš proto savo genialumu ir originalumu. Minėtasis mokslininko sąrašas yra ilgas ir nelengvai suprantamas. Jūsų teismui pateikiu keletą punktų:
Paprašyti Messer Fazio (medicinos ir teisės profesoriaus Pavijoje), kad paaiškintų apie proporcingumą;
Nupiešti Milaną;
Susirasti hidraulikos mokytoją ir paprašyti, kad paaiškintų kaip sutaisyti užraktą, kanalą ir malūną lombardiškai;
[Paklausti apie] saulės matavimą, kurį man pažadėjo maestro Giovanni Francese;
Pabandyti gauti Vitolone (viduramžių tekstų apie optiką autorių), kuris yra Pavijos bibliotekoje…
Šie ir kiti da Vinči užrašyti punktai puikiai atskleidžia žingeidžią jo natūrą bei didelius polėkius („Nupiešti Milaną“!). Taip pat įdomu pastebėti, kaip daug da Vinčiui reiškė kitų autoritetų nuomonės ir žinios. Viename iš vėlesnių (~1510 m) da Vinči sąrašų randame daug žavėjimosi anatomija. Čia jis primena sau, kad jam reikalinga kaukolė, kad reikės aprašyti krokodilo žandikaulį ir t. t. Greta pastabų apie būtinus nuveikti darbus galima išvysti ir meistriškų kaulų ar vidaus organų piešinių.
Be išsamių sąrašų neapsiėjo išradėjas Tomas Edisonas. Labai išsamiame jo darbų sąraše, užrašytame 1888 metais, matome platų mokslinį jo polėkį. Apie Edisono darbštumą byloja ir faktas, jog šis sąrašas užėmė net penkis puslapius. Jame būta tokių smulkmeniškų pastabų:
Einamieji ir planuojami darbai:
Kurčiųjų aparatas;
Elektrinis pianinas;
Patobulintas magnetinis tiltas praktiniam darbui;
Dirbtinis šilkas;
Geras vaškas fonografui;
Fonografinis laikrodis;
Dirbtinis perlamutras;
Ebonito pakaitalas.
Rašytoja Nora Ephron, kuri pasauliui padovanojo filmo „Kai Haris sutiko Salę“ scenarijų, savo esė rinkinyje „I Remember Nothing: and Other Reflections“ pateikė liūdną, bet intriguojantį sąrašą. Paskutiniuosius šešis savo gyvenimo metus rašytoja kovojo su leukemija ir minėtoji knyga buvo paskutinis jos išleistas kūrinys. Apie moters ligą kolegos ir draugai nežinojo, tačiau sąrašas prakalbo už jo autorę pats. Tai buvo rinkinys dalykų, kurių ji pasiilgs ir dalykų, kurių nepasiilgs, kai jos nebebus. Tarp širdžiai mielų dalykų autorė paminėjo vaikus ir vyrą, pavasarį, vaflius, juoką, vaizdą pro jos langą ir skaitymą lovoje. Tarp nemalonių žemiškųjų prisiminimų atsidūrė sausa oda, liemenėlės, siurblio garsas, kreacionistų teorijos ir elektroniniai laiškai.
Poststruktūralizmo šulas Rolandas Barthesas nepabijojo pasirodyti nesolidus ir pateikė žmonijai labai panašios tematikos sąrašą, kuris padeda mums pažvelgti į mąstytojo asmenybę. Jis surašė dalykus, kuriuos mėgsta, ir dalykus, kurių nemėgsta. Kai kurie jo mėgstami pasaulio malonumai ir džiaugsmai: salotos, cinamonas, sūris, marcipanas, rožės, visa romantinė muzika, Sartras, Brechtas, Vernas, Einšteinas, traukiniai. Filosofas nebūtų miręs iš liūdesio, jei pasaulyje nebūtų: moterų su kelnėmis, pelargonijų, braškių, Miro tautologijų, animacijos, Arthuro Rubinsteino, vaikų chorų, vakarų su žmonėmis, kurių jis nepažįsta.
Čarlzas Dikensas kūrė fiktyvių knygų pavadinimų sąrašus, rašytojo bendravardis Čarlzas Darvinas neapsiėjo be santuokos pliusų ir minusų sąrašo, o būdama dvidešimt aštuonerių metų Merilin Monro nusprendė, kad pats metas surašyti rimtus ir įpareigojančius pažadus Naujiesiems metams. Ir visi šie žmonės sąrašus kūrė dėl tų pačių priežasčių kaip kad kuriame mes: kad surikiuotų chaosą, kad paįvairintų savo kasdienybę, kad galėtų lengviau stebėti savo progresą arba paprasčiausiai neužmirštų to, kas yra svarbu. Juk mūsų atmintis – gudri intrigantė, kuri gali išmesti minčių perliukus tiesiai į šiukšlių dėžę. Beje, bene svarbiausią vaidmenį sąrašų grupėje vaidina darbotvarkės. Kaip rašo žurnalo „Psychologies“ autorė Hélène Fresne, „turime prisiminti esminę sąrašo charakteristiką: jis paklūsta begalybės ir amžino atsinaujinimo principui.“ Toks sąrašas – tai savotiškas mūsų būties prasmės simbolis.
