Kas mus valdo – tradicijos, sovietinio periodo skurdas ar – saiko nebuvimas?
Mūsų geografinių platumų klimatas, matyt, ir lėmė, kad šiuo šaltuoju metų laiku mums leisti ilgas, bet nenuobodžias valandas prie valgiais bei gėrimais nukrauto stalo ir yra vienas iš minėtų švenčių „stulpų“. Tik, aišku, ne mažiau svarbu: o ko gi ant to stalo prikrauta?
Kiekvienas istorikas ar etnologas pasakys – senovės lietuviai nesistengdavo taip nukrauti stalą, kad neliktų tuščios vietos net žvakei pastatyti. Matyt, reikia tarti „ačiū“ pusšimtį metų trukusiai sovietinei okupacijai. Visus metus karaliaujant visuotiniam deficitui (kai net indelis majonezo buvo didelė retenybė parduotuvių lentynose), daugelio mūsų galvose susiformavo pagrindinė šventinio stalo nuostata. O būtent: bent jau per šias šventes ant stalo turi būti visko, ką per savaites ar mėnesius prieš tai pavyko „gauti“ ar „susikombinuoti“. Ir stengdavosi šeimų vyrai – ko gardesnio į namus parnešti; jų estafetę perėmusios šeimininkės stengdavosi valgiais – gėrimais visiškai staltiesę uždengti. Tai net būdavo laikoma gero tono ženklu, pamirštant, kad mūsų protėviai prie stalo nesivaikė kiekybės, o laikėsi papročių bei simbolių (12 patiekalų, sėdama prie Kūčių stalo, kai pateka Vakarė žvaigždė ir t.t.).
Ir neretai didžiosios metų šventės baigdavosi (o kai kam jos baigiasi ir dabar) sunkiomis pagiriomis bei žarnyno kančiomis, kuris priverstas sudoroti vos ne visos savaitės maisto porciją. Nejau čia neįmanoma nieko pakeisti? Pirmoji mūsų pašnekovė šia tema – Daiva Pipiraitė, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoja dietologė.
Dietologė: maistas mūsų lėkštėse gali būti įvairus ir pageidautina – šviežias
Visų pirma, pabrėžia Daiva Pipiraitė, protėvių sukurtų papročių reikia laikytis ir juos puoselėti. Tačiau net ir šventiniai patiekalai gali būti su kuo mažiau kalorijų. Kaip tai pasiekiama? Dietologė pataria atsisakyti gyvuliniuose riebaluose kepti ar troškinti mėsos ar žuvies patiekalus. O – pasinaudoti konvekcinėmis orkaitėmis ar indais, kuriuose mėsa ar žuvis troškinama garuose. Pagaliau galima gyvulinius riebalus pakeisti augaliniais.
Be to, dabar ne sovietiniai laikai, tad visuose prekybos centruose pilna šviežių daržovių. Taip, sutinka pašnekovė, jose nėra tiek vitaminų, kiek jų būna vasarą natūraliai lysvėse užaugusiose, tačiau šviežia daržovė – yra šviežia daržovė. Be abejo, nereikia nurašyti ir rudeninio šeimininkių triūso – įvairiausių konservuotų gėrybių: nuo raugintų kopūstų iki marinuotų svarainių su moliūgais.
Žodžiu, ant stalo neturi dominuoti mėsos ar žuvies patiekalai, o daugiau daržoviniai. Pagaliau tai atitinka ir mūsų protėvių tradicijas: prisiminkime daigintas pupas, pupeles ar kviečius. Juk visas Kūčių stalas – tai tikra augalininkystės produktų „paroda“, papildyta vos ne vienintele silke.
O dabar apie pagrindinį lėkštės turinio principą: visą jį mintyse skirstykime į keturias dalis. Taigi, dvi dalis privalo sudaryti daržovės. D.Pipiraitė čia specialiai pabrėžia: nors bulvė laikoma daržove, šiuo atveju šis principas čia netinka. Tad ta krakmolinga ir nemažai kalorijų turinti bulvė užima trečiąjį ketvirtadalį lėkštės turinio ir ketvirtąjį – mėsos ar žuvies gabaliukas. Taip maitindamiesi, primena dietologė, mes tikrai nesusikišime į save tikros kalorijų „bombos“, o gausime daugmaž subalansuoto maisto rinkinį.
Ne mažiau svarbu ir neskubėti valgyti; pagaliau kur mes skubame? Tad, pataria mitybos specialistė, nesiversdami per galvas ir puotaujame, kartu smulkiai sukramtytą maistą vis retkarčiais užgerdami mineraliniu vandeniu ar sultimis.
Galima pagalvoti ir apie prieskonius, kurie palengvina virškinimą: tai kalendra, imbieras, krapai, kmynai. Tam padės ir kmynų, pipirmėčių ar ramunėlių arbatos (kas mėgsta kavą – ja ir tesimėgauja).
Ir baigdama savo patarimus pašnekovė nuoširdžiai palinki šeimininkėms bei šeimininkams: ruošdami maistą, turėkite saiko jausmą. Nepridarykite vos ne kibirų tradicinių baltųjų mišrainių ar – didžiulių puodų su troškinta mėsa ar žuvimi. Juk visada žymiai maloniau pasigaminti naują patiekalą, nei kankinti save bei svečius su jau savaitę balkone laikoma mišraine.
Lietuvoje išaugo nauja alkoholikų karta
Ne vienerius metus Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ūmių apsinuodijimų skyriuje dirbęs Raimundas Purvaneckas prisimena tuos laikus: jų skyrius būdavo pilnutėlis kone po visų didesnių švenčių. Dar daugiau: labai dažnai alkoholiu apsinuodiję pacientai užpildydavo šio (bei kitų skyrių) skyriaus palatas. O jau prieš, per ir po Kalėdų bei Naujųjų metų – čia būdavo tikras apsinuodijusių alkoholiu antplūdis. Tad 54 vietos minėtame skyriuje bei dar 8 vietos reanimacijoje pasirodo tiesiog bejėgės sutalpinti kone armiją nelaimėlių.
Taip, su kartėliu prisimena ponas Raimundas, sovietmetis Lietuvos gyventojų įpročiams gerti, aišku, padarė savo. Tačiau nieku geru negalime pasigirti ir per pastaruosius Nepriklausomybės dešimtmečius: mes per tą laiką jau išsiauginome naują alkoholikų kartą. Todėl pašnekovas niekada nesutinka su valdžioje periodiškai atsiduriančiais kairiaisiais ar dešiniaisiais politikais, kurie kaip susitarę tvirtina: situacija su gėrimu šalyje yra gera. R. Purvanecko nuomone, padėtis yra prasta: geria ir pavieniai asmenys, geria šeimos, geria ištisos brigados. Į klausimą – kodėl – gydytojas toksikologas vardija keletą priežasčių. Tai ir skurdas ar pusiau skurdas, ir socialinių perspektyvų nesuvokimas.
Pašnekovas pataria atkreipti dėmesį į jau labai seniai alkoholį geriančias tautas. Štai ispanai, italai ir prancūzai geria daug, turi įvairiausių gėrimų ir visaip juos vartoja, susikūrę tam pačių įdomiausių tradicijas. Jie išgali (!) sėdėti prie vienos taurės vyno pusę dienos ir... kalbėtis. Deja, apibendrina savo pasakojimą R. Purvaneckas, mums, lietuviams, taip nepavyksta. Mums pirmiausia reikia kaip reikiant išgerti (nes tik taip įgyjame drąsos), o jau tada – „išdrįstame“ kalbėtis.
Dar vieno mediko pastabos: jei reikia, nusilpėlį pastatysime ant kojų jo namuose
Kaip pasakoja gydytojas Albertas Albertjanas, klinika, kurioje jis dirba, teikia išblaivinimo namuose paslaugas. Ir dar – anonimiškai. Mat nemažai saiko prie stalo netekusių mūsų tautiečių, vėliau besikankindami su pagiriomis, nelabai nori lankytis valstybinėse medicinos įstaigose. Priežastis paprasta – niekas nenori „apsišviesti“ su tokia nemalonia diagnoze: „organizmo apsinuodijimas alkoholiu“. Tik, be abejo, medikų vizitai pas tokius pacientus į namus pastariesiems nepigiai kainuoja.
Tokiam nusilpėliai (ar nusilpėlei) paprastai statoma lašelinė, papildomai duodama išgerti reikiamų vitaminų, vaistų. Kiek daugiau ir įvairesnių tokių paslaugų reikia suteikti, priklauso, pasak pašnekovo, nuo paciento būklės ir jo kišenės gylio. Juk vienam pacientui užtenka vos vieno gydymo seanso, o kitą, žiūrėk, ir į privačią kliniką rimtesniam gydymui gabentis kartais tenka.
Ir, be abejo, pats iškvietimų bumas šiai bei analogiška veikla užsiimančioms klinikoms būna po šių didžiųjų metų švenčių. Nors, kaip pastebi A. Albertjanas, minėtas paslaugas jo vadovaujama klinika teikia visus metus. Ir jei šioje paslaugų rinkoje sugeba išgyventi kelios ar net keliolika minėtas paslaugas teikiančių klininkų ar dar daugiau individualia veikla besiverčiančių medikų, vadinasi, jiems šio darbo dar užteks ilgam. Paprašytas palyginti, pašnekovas pripažįsta: Lietuvoje žmonės geria daugiau, nei Armėnijoje. Ir kas pasakys, kas čia kaltas: šaltesnis klimatas, toks jau mūsų nacionalinis charakteris ar dar kas nors?
Nepasenę buvusio „Metropolio“ restorano padavėjo palinkėjimai
Visą amžių vyresniuoju padavėju kažkada garsiausiame Lietuvos restorane išdirbęs Vladas kažkada dalijosi patirtimi, įgyta per ilgus darbo metus. Taigi, visų pirma pataria ilgametis restoraninio gyvenimo žinovas, tik atsisėdę prie stalo ar baro apsispręskite: ką jūs gersite. Ir pasirinkite tik vieną gėrimo rūšį: jei, pvz., vyną – tai šampanizuotą, baltą arba raudoną. Jei „nusitaikėte“ į degtinę, tik ja ir apsiribokite. Nes skrandyje maišomi gėrimai neišvengiamai kitą rytą atsiliepia sumišusia savijauta – tiek galvoje, tiek viso organizmo apskritai.
Tas pats pasakytina ir apie maistą, pabaigia savo dalijimąsi vertinga patirtimi buvęs restorano metras. Jei nusitaikėte į paukštienos salotas, tęskite gastronomines paieškas, ragaudami vištienos užpiltines, o vėliau – keptą ar virtą žąsį ar vištą. Taip pasirinkdami tik vienos rūšies maistą bei gėrimus, jūs net ir po ilgo pobūvio kitą rytą jausitės visai neblogai. O jei dar išvakarėse išsaugosite ir saiko jausmą – bus dar geriau.
Veiksmingiausi ir išbandyti patarimai, kaip atsikratyti pagirių
Visų pirma, po gausaus stalo „pavargusiems“ vyrams, o rečiau ir moterims padės skyčsių vartojimas. Kiek ir kokių gerti – tai jau individualus reikalas, tad pateikiame pačius populiariausius.
Tai, visų pirma, šaltas ar šiltas mineralinis vanduo su citrina ar jos sultimis. Vanduo apskritai atkuria skysčių pusiausvyrą organizme, jame esančios druskos suteikia mikroelementų. O citrina nuo seno garsėja kaip gaivus vitamino C – bene geriausio detoksikatoriaus – šaltinis, kuris efektyviai veikia, greitindama alkoholio skilimą ir jo pasišalinimą iš organizmo.
Pomidorų sultys. Jos turtingos vitaminų ir mikroelementų, ypač didelis širdies darbą gerinančio kalio šaltinis. O papildytos druska (juk pomidorų sultys skanesnės pasūdytos), greitai atkuria medžiagų apykaitos pusiausvyrą, todėl palankiai veikia besikankinančio tautiečio ar tautietės savijautą.
Saldi arbata. Tai tonizuojantis gėrimas, skatinantis organizmą kovoti su įvairiais teršalais – tarp jų ir su alkoholio skilimo produktais. Ji gerina savijautą, o fruktozė ir gliukozė greičiausiai atkuria prarastas jėgas, nes spartina medžiagų apykaitą.
Įvairūs jogurtai, pasukos, kefyras, pageidautina atšaldyti.
Raugintų kopūstų sriuba. Tai – idealiai subalansuotas elektrolitas, atkuriantis žmogaus organizmo pusiausvyrą ir trumpinantis pagirias. Taip pat šiai sunkiai dienai labai tinka raugintų agurkų ar rūgštynių sriubos. Konservuoti naminiai pomidorai – irgi puikus pagirių maistas.
Ir, aišku, šilta vonia ar drungnas dušas atgaivins ne vieną nusilpusį kūną. O minėtas vandens procedūras derinant su kiekvieno organizmui labiausiai tinkančiais skysčiais, atsigavimo rezultatas bus žymiai greitesnis.
…tačiau jei jūs užstalėje sugebate neprarasti saiko jausmo, viso to jums kitą rytą ir neprireiks.
