Viena tokių slypi Naujosios Vilnios pašonėje, Žaliakalnio gatvėje. 2020-ųjų metų pabaigoje visuomenei buvo pristatytas naujas Rokantiškių piliakalnio pažintinis takas. Vaizdingos upės pakrantės ir aukštos kalvos dar nepriėjus tako pradžios išduoda, jog čia yra į ką pasidairyti.
Tiesa, lankytojams skirta automobilių aikštelė yra labai maža, tad transporto priemones siūlau palikti kiek tolėliau.
Pavilnių regioniniame parke įrengto žiedinio tako ilgis siekia vos kiek daugiau nei 1 km, tačiau tikrai yra ką pamatyti. Pasivaikščiojimo trasa prasideda šalia Murlės upelio, kurio vingiai žiemišką dieną atrodo tikrai užburiančiai. Einant miško takeliais gali pasijusti tarsi būtum kažkur toli gamtos glūdumoje, o ne šalies sostinėje. Netrukus pasiekiu ir pagrindinį viso tako objektą – didingą Rokantiškių piliakalnį su stačiais, net 30 metrų aukščio šlaitais. Nuo istorija alsuojančios piliakalnio viršūnės galima pasidairyti į laukinės gamtos panoramas bei šalia tekančius upelius, nors medžių gausa kiek užstoja tolimus vaizdus.
Įkopti į piliakalnį padeda nauji laiptai, tačiau žiemą norint vaikštinėti stačiais tako šlaitais praverstų ir tinkama avalynė – vietose, kur nėra įrengta nei laiptų, nei turėklų, eiti buvo tikrai slidu.
Netoliese, tame pačiame Pavilnių regioniniame parke, yra ir daugiau vaizdingų objektų. Apėjus Rokantiškių piliakalnio pažintinį taką, pakeliui galima patyrinėti Strielčiukų žygtakį. Ši įdomiai pavadinta vieta primena apie XII a. vykusius nuožmius mūšius. Strielčiukais vadinami čia kadaise stovėjusios pilies kariai, kurie savo priešus užklupdavo klaidžiuose miško labirintuose. Strielčiukų pėsčiųjų takas įrengtas taip pat sąlyginai neseniai, 2015 metais. Čia lankytojus pasitinka informaciniai stendai, supažindinantys su įdomia apylinkių istorija. Trasos ilgis siekia 2,5–3,5 km, priklausomai nuo pasirinkto maršruto.
Keliaujant šiuo žygtakiu galima pasiekti ir kitą panašiai skambantį objektą – Rokantiškių piliavietę. Mūrinę pilį, kuri buvo vadinama viena gražiausių Lietuvoje, prieš maždaug 900 metų pastatė kunigaikštis Alšis.
Lokacija šiai piliai buvo pasirinkta neatsitiktinai – statūs šlaitai iš vienos pusės ir tekanti upė iš kitos vietiniams padėjo apsiginti nuo netikėtų puldinėjimų. Nors pilis iki šių dienų neišliko, čia įrengti takai primena apie buvusią piliavietės didybę, o užlipus į kalno viršų atsiveria gražios Naujosios Vilnios bei gretimų kalvų panoramos.
