Neryžtingas vyras – tragedija ir lovoje, ir gyvenime

„Atleisk, brangioji, ar galiu šalia prigulti?“
„Gali“.
„Nieko, jeigu aš tave paliesiu?“
„Nieko“.
„Ar nieko prieš, jeigu numausiu tavo kelnaites? Ar neužgavau?“
„Ne, neužgavai ir... na numauk tas prakeiktas kelnaites pagaliau!“

Manau, kad kas antra moteris savo gyvenime buvo susitikusi vyrą, kurio „mandagumas“ (o tiksliau neryžtingumas) lovoje užknisa. Ir primena Don Kichoto trysčiojimus aplink Dulsinėją. Jau taip sudievina moterį ir taip jos bijo, lyg ji būtų iš trapiausio porceliano ir tik palietus subyrės į dulkes. Atrodo, jog ji – nežemiška būtybė, belytė ir net niekada nesilankanti tualete. Nenuostabu, kai taip elgiasi paaugliai – abu nepatyrę ir drovūs, erotinė patirtis jiems it vaikščiojimas po minų lauką. Tokiame amžiuje tai visiškai normalu ir netgi romantiška. Bet kai šitaip elgiasi jau subrendęs vyras?