„Regitros“ komunikacijos skyriaus specialistė Emilija Bardauskienė pripažino, kad 2020 m. tą patį laikotarpį palyginus su 2019 m. matyti, jog šiemet tiek naujų, tiek naudotų automobilių buvo įregistruota mažiau. Specialistė pastebi, kad skirtingai nei metų pradžioje, kai prekybos apimtys smuko, liepos-spalio mėnesiais naujų automobilių įregistruojama panašiai, kaip ir praėjusiais metais. Vis dėlto, pažvelgus į naudotų automobilių rinką matyti, kad įvežtų iš užsienio automobilių vis dar įregistruojama mažiau nei tais pačiais praėjusių metų mėnesiais.
„Šiemet mažesniam pirmą kartą Lietuvoje įregistruotų naudotų automobilių skaičiui įtakos be abejo galėjo turėti visame pasaulyje susidariusi situacija dėl COVID-19 viruso plitimo valdymo. Pandemija koregavo paslaugų teikimą, automobilių pirkėjų planus ir pan. Pavyzdžiui, visame pasaulyje ribojant žmonių judėjimą, galėjo būti apsunkintas automobilių įsigijimas iš užsienio šalių“, – aiškino E. Bardauskienė.
Dyzeliniai modeliai – mėgstamiausi
Tiesa, nepaisant sumažėjusio įregistruotų automobilių skaičiaus, lietuvių pasirinkimai per daug nesikeitė – 2020-aisiais, kaip ir 2019-aisiais daugiausia įregistruotų automobilių buvo varomi dyzelinu. Per pirmus dešimt šių metų mėnesius buvo įregistruoti 84,3 tūkst. dyzeliniai automobiliai (2019 m. – 114,8 tūkst.). Antra vieta pagal degalų rūšį atiteko benzininiams modeliams, jų šiemet įregistruota 54,5 tūkst. (2019 m. – 70,7 tūkst.).
„Regitros“ atstovė taip pat pastebi, kad šiais metais didėja ir lietuvių susidomėjimas ekologiškesniais automobiliais – hibridiniais ir visiškai elektriniais modeliais. Išanalizavus sausio-spalio mėnesių duomenis matyti, kad 2020-aisiais įregistruota 11,1 tūkst. (2019 m. – 6,7 tūkst.) hibridų bei 941 (2019 m. – 392) elektromobilis.
„Vertinant pirmą kartą Lietuvoje įregistruotų automobilių tendencijas pagal degalų rūšis, matyti, kad tiek pernai, tiek šiemet tuo pačiu laikotarpiu dominavo dyzeliniai ir benzininiai automobiliai, o jų procentinė dalis nuo visų degalų rūšių abiem metais išliko panaši. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys, kad nors šiemet pirmą kartą lengvųjų automobilių buvo įregistruota mažiau nei pernai, matyti, jog išaugo ekologiškesnių transporto priemonių skaičius, t. y. hibridinių ir tik elektra varomų automobilių. Tiesa, svarbu pastebėti, kad šių transporto priemonių augimas stebimas kasmet“, – aiškino „Regitros“ atstovė.
Mokestis pritaikytas beveik 89 tūkstančiams
Statistika rodo, kad nepaisant to, jog liepos 1-ąją įsigaliojo automobilių registracijos mokestis, lietuvių pasirinkimai drastiškai nepasikeitė. E. Bardauskienė aiškino, kad liepos-spalio mėnesiais CO2 dydis iš viso buvo nustatytas apie 100,2 tūkst. naujų ir naudotų lengvųjų automobilių, iš kurių 13,3 tūkst. mokestis nebuvo taikytas, nes tarša nesiekė 130 g/km.
„Nuo liepos mėnesio apie 86,9 tūkst. įregistruotų automobilių CO2 viršijo 130 g/km ribą, todėl jiems mokestis buvo pritaikytas. Iš šių automobilių didžiausią grupę sudarė tie, kurių nustatytas išmetamas CO2 kiekis buvo nuo 151 iki 160 g/km – tokia tendencija išliko visus mėnesius. Į šią grupę patenkančių automobilių registracijos mokestis priklausomai nuo jų degalų rūšies siekia 40,5–90 Eur. Kalbant apie degalų rūšis, kaip rodo keturių mėnesių statistika, visais mėnesiais tarp tų lengvųjų automobilių, kurių CO2 kiekis viršija 130 g/km, dominavo tie, kurie yra varomi dyzelinu, jų buvo apie 67 proc. ir benzinu – apie 27 proc.“, – aiškino E. Bardauskienė.
Tiesa, „Regitros“ specialistė pabrėžė, kad registracijos mokesčio įtaką automobilių pirkėjų įpročiams įvertinti reikėtų vėliau, nes šiuo metu stebima tam turinčių įtakos veiksnių gausa.
„Šiais metais, kuomet buvo įvestas registracijos mokestis, įtakos paslaugų teikimui, automobilių registracijos apimtims ir gyventojų planams turėjo bei vis dar tebeturi pandemija. Be to, daugėja ir ekologiško judumo skatinimo priemonių. Būtent dėl to norint kuo tiksliau įvertinti statistiką ir pamatyti galimus žymesnius pokyčius, reikėtų ilgesnio laikotarpio“, – akcentavo specialistė.
