Psichoterapija – tai paciento keitimosi procesas, betarpiško kontakto su profesionalu metu ir to keitimosi tikslas yra geresnis paciento biologinis, psichologinis ir socialinis funkcionavimai.
Klausimus galite specialioje formoje, kurią galite rasti Delfi.lt arba Delfi Plius. Taip pat juos galite siųsti elektroniniu paštu klausk@delfi.lt.
Šį kartą psichoterapeutas atsakė į šiuos klausimus:
Man atsirado viso kūno skausmai, tiek sąnarių, tiek raumenų – kiekvienas judesys skausmingas. Šeimos gydytoja padarė tyrimus, bet jokių uždegimo požymių nebuvo rasta. Liepė kreiptis pas psichiatrą – kaip tai gali būti susiję? Kokia psichinė liga gali sąlygoti tokią būseną?
Ar įmanoma įveikti adatų fobiją? Kokiu būdu tai reiktų įgyvendinti? Ši fobija išsivystė vaikystėje (maždaug prieš 13–14 m.), kai buvo imtas kraujas. Dažniausiai alpstu, tačiau paskutinius keletą kartų pavyko save suvaldyti. Kokiu būdu tai sugebėjau padaryti, pati nežinau, tačiau jaučiu pastovų nerimą, eidama atlikti net paprastus kraujo tyrimus. Labai ačiū už atsakymą.
Mano blogi santykiai su mama, tiesiog nebėra jokio ryšio, aš jos nepasiilgstu, praktiškai nebendrauju, neatsakau į jos laiškus, skambučius, gyvename atskirai, man kyla stresas kalbantis, kad ir retai su mama, mane erzina, atsiranda pyktis, stresas, įtampa! Kas tai, kaip gyventi toliau? Žinau, kad mano mama išgyvena dvasinį skausmą dėl mūsų santykių nebuvimo, dėl ryšio nebuvimo... ką patartumėte, man gal reikia psichologo...?
Kas yra meilė?
Mano 40-tė dukra prieš 4 mėnesius mėtė šeimą, o svarbiausia 8 metų dukrą palikdama su sutuoktiniui, ji išvažiavo į Angliją pas draugą, su kuriuo susipažino Facebooke. Iš namų išėjo kaip stovi po 15 metų santuokos. Galvojau, kad ateis į protą,bet ji nutraukė visus ryšius. Savo dukrai retai skambina ir retai atvažiuoja jos aplankyti. Savo dukrai nuolat meluoja ir taip traumuoja ją. Žodžiu, dukra savo noru nusileido į dugną. Mes su žmona neturim ramybės ir nežinom, kaip dukrai padėti, nes nieko apie ją nežinome. Ką daryti?
