Pasirodo, taip, – gali. Ir spėkite iš dviejų kartų, kurį aliejų nusipirkau – sėklų ar ypač tyrą?
Greičiausiai neatspėjote, nes pirkinių krepšyje atsidūrė įvairių sėmenų (tiks gruzdinti bulvytes!), o aukščiausios rūšies, šalto, pirmo spaudimo ir tik mechaninėmis priemonėmis ypač tyras „De Cecco“ liko dulkėti lenktynoje. Nors ne: vos atsitraukiau link kasos, lentyną apstojo kelios moterys. Ėmė po keletą butelių ypač tyro. Moterų veidai spinduliavo džiaugsmą. Manau, bet kurio vairuotojo veidas irgi spinduliuotų panašų džiaugsmą jeigu jis vieną dieną pamatytų stulbinamą benzino kainą – 0,5 euro už litrą.
Tačiau su benzino kainomis tokių stebuklų nebūna, o štai su alyvuogių aliejaus kainomis atsitinka. Kodėl atsitinka? Ir kodėl tokių stebuklų reikia vengti?
1 kg aliejaus iš 5 ar iš 10 kg alyvuogių?
Praėjusiame tekste pasakojau apie alyvuoges ir apie tyrą, bet ne ypač aliejų. Apie žalias, iki galo nesunokusias, karčias, pritvinkusias antioksidantų, aromatinių – skoninių savybių ir apie violetines, juodas, sunokusias, vandeningas.
Atlikime keletą aritmetinių veiksmų, ir daug kas taps aišku.
Reikės maždaug 5–6 kg juodų, pernokusių, vėlyvo derliaus alyvuogių tam, kad būtų galima išspausti 1 kg labai menkos kokybės aliejaus. Centneris tokių alyvuogių Europos rinkose kainuoja maždaug 50 eurų arba 0,5 euro kilogramas. Ir štai – turime: litrą (ne kilogramą) alyvuogių aliejaus, kurio žaliavos kaina – apie 2,5 euro. Tiesa, ką uždirba gamintojas, kurio produktą už 3 eurus parduoda prekybos centras vis vien lieka neaišku. Nes dar yra kitų išlaidų: prekybinis antkainis, PVM, butelio, etiketės, pervežimų sąnaudos. Kur jos prapuolė?
Dabar pabandykime apskaičiuoti kokybiško aliejaus iš žalių, karčių, iki galo nesunokusių alyvuogių kainą. Reikės maždaug 10, tam tikrais atvejais netgi 12 kg šviežių alyvuogių tam, kad būtų galima išspausti 1 kg „extravirgin“. Jų reikia gerokai daugiau todėl, kad alyvuogės mažos, minkštimo nedaug, faktiškai – vien kauliukas ir odelė. Vienas centneris tokių alyvuogių Italijos rinkoje kainuoja maždaug 100 eurų (1 euras – 1 kg), tam tikrais atvejais – 120 (1,20 euro – 1 kg). Taigi, sudauginame ir matome, kad 1 kilogramo vertingo, itin kokybiško alyvuogių aliejaus žaliavos kaina sieks 10–12 eurų.
Tačiau žalios, šviežios, sveikos alyvuogės – tai dar ne aliejus. Alyvuogės dar tik nuskintos, dar tik laukia proceso dėžutėse. Kartais mes sakome, kad alyvuogių aliejus – tai alyvuogių sultys, kažkas panašaus į obuolių sultis: sumetei į spaudyklę ir jau gali gerti. Vis tik ypač tyro gamybos reikalai yra žymiai sudėtingesni. Ir brangesni.
Alyvuoges dar reikia:
- nuvežti į spaudyklą (kaštai),
- išspausti (kaštai),
- išpilstyti produktą į butelius (kaštai),
- užklijuoti etiketes (kaštai),
- įsukti kokybišką kamštį (kaštai),
- pasirūpinti biocheminiais tyrimais, kurie taptų garantija vartotojui ar pardavėjui (kaštai).
Italijoje yra maždaug 900.000 alyvuogių aliejaus ūkių. Spaudyklų „frantoio“, kuriose spaudžiamas aliejus – mažiau kaip 5000. Ką daro tie 895.000 ūkininkų, kurie neturi spaudimo technikos? Veža į artimiausią spaudyklą ir susimoka už transportą (15 eurų – 1 centneris). Už išspaudimą „frantoio“ savininkas prašo nuo 10 iki 20 eurų už vieną centnerį išspaustų alyvuogių arba maždaug 1,5 euro – litrui aliejaus. Kaina priklauso nuo technologijų: jeigu veikia senoviškas presas, kuris mechininiu būdu spaudžia – kaina bus mažesnė. O jeigu aliejus nespaudžiamas, o išsukamas modernia centrifūga, tąsyk paslaugos bus brangesnės.
Taigi, mūsiškis kokybiško aliejaus litras, – o mes juk norime tik kokybiško, jau pasiekė 13–15 eurų atžymą. Dar keletas smulkių išlaidų ir jau turėsime vertingą sveikatai, malonų skoniui ypač tyrą. Teks nusipirkti elegantiško dizaino, tamsinto, neskaidraus stiklo butelių. Šiuo atveju kalbame ne tik apie išvaizdą, bet ir apie produkto galiojimą arba „shelf life“. Kuo storesnis ir tamsesnis stiklas, tuo lėtesnė bus aliejaus oksidacija ir aromatinių – skoninių savybių nykimas. Toks butelis kainuos maždaug 1 eurą.
Jau viskas? Dar ne. Dar reikia įsigyti ir įsukti hermetinį kamštį. Hermetinis stop kamštis apsaugos aliejų nuo oksidacijos po to, kai butelis bus atkimštas. Žinoma, reikia sukurti, atspausdinti ir užklijuoti patrauklią produkto etiketę. Šie dalykai kainuos dar beveik eurą. Butelis lyg ir paruoštas pardavimui, ir jis kainuoja 15–17 eurų.
Jeigu alyvuogių aliejus yra tikrai kokybiškas užuot tai pasakojus pirkėjui žodžiais teks atlikti sudėtingus biocheminius tyrimus – rūgštingumas, polifenoliai, peroksidai, ultravioletinių spindulių skvarba ir pateikti sertifikuotos laboratorijos pažymą. Ji, žinoma, taip pat kainuoja.
Ir dar ne viskas. Jeigu produktas turi ES saugomos kilmės nuorodą, teks atlikti papildomą testavimą, nusipirkti specialų lipduką arba etiketę. Šios dvi kokybės ir kilmės deklaravimo operacijos papildomai kainuos dar apie vieną eurą. Ir štai ji – gamintojo kaina: 16–18 eurų litras. Nuoga, be prekybinio antkainio, be transporto išlaidų, be PVM. Sudėjus šiuos prekybinius kaštus kaina šoktelės iki 25–30 eurų. Jeigu ūkis – itin prestižinis, apdovanotas tarptautiniuose konkursuose kaina bus tikrai aukšta.
Kaip ten su tuo po 3 eurus?
Pavadinau šį tekstą – „Komedija, kurios pavadinimas alyvuogių aliejaus kaina“. Nes tai tikrai smagi komedija: vienodai įvardintų ir apibūdintų prekių kaina skiriasi dešimt kartų! Juokas juokais, bet eiliniam vartotojui tokie kainodaros stebuklai sukelia galvos skausmą ir tampa pasirinkimo drama.
Taigi, kokiu būdu 30 eurų tampa 3 eurais? Neseniai Pietų Italijos žiniasklaidoje praslydo žinia: į atokų Sicilijos miestuką atvežtas krovinys iš Tuniso: 480 tonų ekologiško alyvuogių aliejaus po 2,1 euro litras. Paskui atkeliavo ir antras – 700 tonų jau nebe ekologiško, o paprasto „extravirgin“ po 1,65 euro už litrą. Šis aliejaus buvo supilstytas į stiklo butelius su itališkomis etiketėmis ir pasklido plačiai po Europą.
Tačiau nereikia nė Sicilijos. Netgi pakankamai žinomi, rimti gamintojai imasi visiškai legalių triukų, kurių dėka numušama aliejaus kaina. Numušama, žinoma, ir kokybė, bet vartotojas visada pirmiausiai domisi kaina, o kokybę jam atstoja pakavimo ir etiketės dalykai. Tarkime, naujo derliaus aliejaus maišymas su ankstesnių metų derliaus aliejaus likučiais: tai neuždrausta. Ir netgi neuždrausta apie tai nepasakoti vartotojui. Šį rudenį vien tik Ispanijoje buvo susikaupę beveik 700.000 tonų ankstesnių metų aliejaus. Jis, žinoma, nebus išpiltas. Bus sumaišytas su šių metų derliaus aliejumi už palankią vartotojui kainą.
