Prieš imantis darbo, reikėtų pagalvoti, ar sodas šiemet jus džiugino. Gal vaisiai buvo sukirmiję, rauplėti? Gal rudens vėjai gerokai aplaužė vaisių nusvarintas šakas? Nuo to priklauso, kiek darbų šį rudenį dar teks padaryti.
Akimis – nuo viršūnės žemyn
Sodas ištuštėjo, ir nors dar nėra kiaurai permatomas, medžiai jau meta lapus ir ruošiasi žiemos poilsiui. Dabar pats laikas pakelti akis į viršūnes ir pažiūrėti, kaip jaučiasi jūsų sodo medžiai. Gal nukritus po skynimo likusiems obuoliams ant šakų dar yra supuvusių vaisių?
Medžiai, kaip ir žmonės, serga daugybe ligų, juos puola įvairiausi kenkėjai. Ypač neatsparūs ligoms ir kenkėjams yra kaulavaisiai. Vien žiedgraužis gali sunaikinti keturis penktadalius derliaus.
Kad vaismedžiai augtų sveiki ir gerai derėtų, reikia žmogaus rūpesčio ir pagalbos. Jei oras leidžia, rudenį galima smarkiai pagerinti sodo būklę.
Pirmas darbas – nurinkti ant medžių likusius puvėsius. Nei ant daržo, nei į kompostą jie netinka, ligas platinančių vaisių liekanas geriausia sudeginti, kad neliktų sukėlėjų.
Baigus skinti obuolius, laikas nuimti nuo medžių kamienų kenkėjų gaudykles. Popierines lipnias juostas, šiaudų apvyniojimus geriausia iškart sudeginti. Daugkartinio naudojimo maišinės medžiagos juostos turėtų būti virinamos, kad garantuotai sunaikintume vaisėdžio vikšrus. Antraip nėra prasmės jų gaudyti.
Baltinimas – ne tik nuo saulės
Kad medžiai būtų sveikesni, lapams krintant reikėtų juos nupurkšti karbamido ir vario sulfato tirpalu. Yra sodininkų, kurie šiuo metu medžius purškia amonio salietros tirpalu – į 10 l vandens ištirpdo apie 700 – 800 gr. salietros.
Pasirinktu tirpalu, bet geriau karbamidu, pravartu nupukšti ir nukritusius lapus bei pomedžius – preparatas sunaikins didelę dalį ligų sukėlėjų ir kenkėjų.
Sodininkai jau įprato medžių kamienus balinti rudenį. Įprastai manoma, jog balta kalkių spalva apsaugo tamsius kamienus nuo saulės spindulių poveikio, kuris ypač daug žalos daro žiemą ir ankstyvą pavasarį.
Dieną saulės įšildytų medžių kamienų žievė šaltomis naktimis dėl temperatūrų svyravimo sutrūkinėja. Medžiui žievė tokia pat svarbi, kaip žmogui oda, jai sutrūkinėjus, į kamieną įsimeta infekcija, dėl kurios po kelių metų medis gali nudžiūti. Todėl reikėtų balinti ne tik kamienus, bet ir storąsias šakas.
Daug sodininkų jaunų medelių kamienų nebalina, taip padarydami jiems didelę žalą.
Pagrindinis darbas – lapų grėbimas
Visi patyrę sodininkai laikosi vienos būtinos taisyklės – žiemai nepalieka po medžiais lapų. Nauda dviguba: sunaikinama didelė dalis ligų sukėlėjų ir kenkėjų bei išsaugoma graži veja.
Karbamidu nupurkštus lapus galima naudoti ne tik kompostui – jais tinka mulčiuoti pomedžius. Tačiau didesnę naudą duos perpuvęs mėšlas. Ši organinė trąša žiemą gerai šildo gerai medžių šaknis – ypač tai svarbu, kai nėra sniego dangos.
Kad vaismedžių, ypač jaunų, šiltą rudenį šaknys nešustų, patartina mėšlu mulčiuoti tik tada, kai pradės šalti.
Išgrėbstę lapus, nubalinę vaismedžių kamienus, negalime pamiršti medžių pamaitinti. Rudenį vaismedžiams reikia kalio ir fosforo trąšų.
