„Man įdomu, kaip muzika atrodo. Manau, kad tai atėjo iš tam tikro pasipriešinimo Londono eksperimentinės muzikos mokyklai, kur buvo daug kalbama apie garso patyrimą tiktai oraliu būdu – kad tu esi tamsiam kambary, nieko nematai ir esi visiškai įtrauktas į tą garso potyrį. Kad tik tai ir yra, ką mes patiriame. Niekada su tuo nesutikau, nes man atėjus į koncertą labai svarbu, kokia yra erdvė, kurioje aš esu, kaip aš į ją patenku, kaip tas garsas išgaunamas. Kas man svarbu patyriminėj garso suvokimo plotmėj – tai viskas, kas supa tą garsą, kaip jis išgaunamas“, – pasakoja menininkė.

Į Londoną dar nuo 2003-ųjų pradėjusi važinėti L. Lapelytė pasidalino mintimis apie ekonominius emigrantus ir tapsmą londoniete. Taip pat – kiek lietuviai yra empatiški ir jautrūs vieni kitiems? Ar menas atlieka tik estetines užduotis, ar jis turėtų reaguoti į socialines, politines aktualijas? Galbūt pagrindinė meno užduotis – kelti klausimus?

Plačiau apie šias ir kitas temas – pašnekesyje su Vilniuje ir Londone gyvenančia menininke Lina Lapelyte.