Ankstesni karantinai smarkiai sudrebino Europos ekonomikas, ir jų valdžia priešinasi planams skelbti naujus apribojimus judėjimui šalies mastu. Nors nustatyta tūkstančiai naujų atvejų, situacija labai skiriasi nuo padėties kovą ir balandį. Mirštamumas auga daug lėčiau, o ligoninės vis dar sugeba gydyti susirgusiuosius, dėl to Europos lyderiai jaučia mažesnį spaudimą imtis drastiškų priemonių – bent jau kol kas.
Patvirtintų atvejų skaičius Prancūzijoje praėjusį pirmadienį išaugo 4 203. Septynių dienų vidurkis auga stabiliai pastarosiomis savaitėmis ir penktadienį lenkė 6 000, viršydamas ankstesnius pikus, pasiektus kovą ir balandį.
„Jis cirkuliuoja, šis virusas, tūkstančiai atvejų per parą – tai daug, tad šiuo požiūriu situacija neišvengiamai kelia susirūpinimą“, ir didėja rizika, kad artimiausiomis savaitėmis bus daugiau hospitalizacijų bei mirčių, antradienį interviu „France Inter“ radijui sakė sveikatos ministras Olivier Veranas.
„Virusas stebuklingai nemutavo, kad taptų mažiau pavojingas žmogui“, – sakė ministras.
Vokietija registravo 1 898 naujus užsikrėtimus per 24 valandas iki antradienio ryto, – didžiausias infekcijų mastas nuo balandžio, rodo Johnso Hopkinso universiteto duomenys. Nors šis skaičius daug mažesnis palyginti su per patį pandemijos piką fiksuotu rodikliu – 7 000 atvejų per parą, šalies visuomenės sveikatos institucija perspėjo, kad situacija išlieka „dinamiška ir rimta“.
Jungtinė Karalystė praėjusį pirmadienį pranešė apie beveik 3 000 atvejų, o užsikrėtimų skaičius čia pastarosiomis dienomis pakilo iki aukščiausio lygio nuo gegužės. Ypač padaugėjo užsikrėtimų tarp jaunesnių asmenų, ir tai paskatino sveikatos sekretorių Mattą Hancocką perspėti visuomenę apie fizinio atstumo taisyklių nepaisymo pavojų ir apie galimą tolesnį infekcijos plitimą.
„Žmonės per daug atsipalaidavo, dabar pats metas mums vėl susiimti ir įsisąmoninti, kad virusas vis dar kelia mums grėsmę“, – pirmadienį vakare BBC naujienų tarnybai sakė Jonathanas Van Tamas, Anglijos vyriausiasis patarėjas sveikatos klausimais.
Britų premjeras Borisas Johnsonas ragina darbuotojus grįžti į biurus ir leido atsidaryti mokykloms, taip stengdamasis suteikti impulsą ekonomikai po giliausios recesijos bent per šimtmetį. Vyriausybė jau pradėjo skelbti vietinius karantinus tose vietovėse, kur virusas ypač sparčiai plinta.
Rugsėjo 7 d. Jungtinė Karalystė paskelbė apie privalomą keturiolikos dienų saviizoliaciją keliautojams, grįžusiems iš salų, tarp jų – Kretos ir Santorino. Nors kol kas ir vengiama taikyti apribojimus Graikijos žemyninei daliai, ši priemonė kursto sumaištį ir nežinomybę dėl to, kur žmonės dar gali skraidyti nevaržomi, smogdama ir taip jau smarkiai nukentėjusiai kelionių pramonei.
Rugsėjo 8 d. pigių skrydžių oro linijos „EasyJet Plc.“ paskelbė atsisakančios planų didinti skrydžių skaičių einamąjį ketvirtį dėl nuolat besikeičiančių suvaržymų visoje Europoje.
„Sunkiai įmanoma pervertinti poveikį, kurį visai pramonei daro pandemija ir atitinkamos vyriausybių politikos“, savo pareiškime teigė vežėjo generalinis direktorius Johanas Lundgrenas.
Aktyvi vasara
Mirčių nuo COVID-19 skaičius Prancūzijoje išliko žemiau lygio, fiksuoto per patį pandemijos įkarštį prieš penkis mėnesius. Vokietijoje mirštamumas nuo koronaviruso per pastarąsias kelias savaites išliko žemiau dešimties atvejų per parą; palyginimui, balandį per parą mirdavo keli šimtai žmonių.
Prancūzijos sveikatos ministerijos teigimu, koronaviruso plitimas vėl proporcingai didėja, ir nepaisant intensyviau atliekamo testavimo atvejų daugėja. Valdžia tvirtina, kad prevencinių priemonių nesilaikoma taip griežtai kaip anksčiau, ypač tarp jaunų suaugusių žmonių, be to, protrūkių atsinaujinimas siejamas su aktyvesniu socialiniu bendravimu vasaros laikotarpiu.
Dauguma užsikrėtusiųjų prancūzų – tai žmonės nuo 15 iki 44-erių metų amžiaus. Tarp senyvo amžiaus asmenų, kurie yra labiau pažeidžiami, bet drausmingiau laikosi atsargumo priemonių, tokių kaip fizinio atstumo laikymasis ir kaukių dėvėjimas, užsikrėtimų augimas daug lėtesnis, skelbia šalies Sveikatos ministerija.
Kaip tvirtina Prancūzijos premjeras Jeanas Castex, šalis negali sau leisti dar vieno karantino visos šalies mastu, ir šiuo atveju labiau priimtini kryptingi apribojimai. Prancūzija rugsėjį įvedė privalomą kaukių dėvėjimą bendrovėms, kurių darbuotojai dirba uždarose patalpose, tuo tarpu visoje eilėje miestų, nuo Paryžiaus iki Marselio, kaukes privaloma dėvėti ir atvirose erdvėse.
Ispanija rugsėjo 7 d. pranešė apie 2 440 naujų atvejų, – mažiau nei rugsėjo 4 d., 4 503. Nors užsikrėtimų mastas dar nesiekia per patį krizės piką pasiekto lygio, kai per parą liga užsikrėsdavo 8 000 žmonių, visoje Ispanijoje vaikai grįžta į mokyklas ir nerimaujama, kad skaičiai ir vėl gali priartėti prie rekordinio lygio.
Apribojimai Madride
Stengdamasi pažaboti protrūkį, Madrido regiono valdžia pirmadienį nustatė ribas grupiniams susibūrimams, kuriuose susirinkti bus leidžiama ne daugiau kaip dešimt žmonių tiek viešose vietose, tiek privačiuose namuose. Regione jau kelios dienos fiksuojami aukščiausi užsikrėtimų rodikliai.
Italijoje, pradiniame pandemijos Europoje epicentre, padėtis ganėtinai nebloga, čia rugsėjo 7 d. pranešta apie 1 108 infekcijas, palyginti su per piką pasiektu lygiu, per 6 000.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel perspėjo, kad koronaviruso krizė dar labiau pagilės prieš situacijai pagerėjant, ir atmetė tolesnio priemonių švelninimo galimybę. Šalis veikiau nusprendė sugriežtinti higienos bei atstumo laikymosi taisykles.
Vokietijos nacionalinės sveikatos institucijos teigimu, šalyje toliau fiksuojami protrūkiai, ypač susiję su šeimos narių ir draugų šventėmis bei grupiniais renginiais.
Nors pastaruoju metu užsikrėtimų šalyje padaugėjo, visuomenės sveikatos tarnyba patikino, kad Vokietija vis dar „didžiąja dalimi kontroliuoja“ pandemiją ir, tikėtina, sugebės ją kontroliuoti ir toliau, antradienį per konferenciją su regioninės valdžios ir savivaldybių pareigūnais pareiškė Angela Merkel.
