Mokykla – šviesos šaltinis, be kurio per gyvenimą eitume apgraibomis. Jį reikia saugoti, stebėti, kad šviesa netaptų blausi. Mokyklą veikia visuomenės gyvenimo būdas. Konkurencija prasiveržė į visas gyvenimo sritis lyg buldozeris, naikinantis žmogiškumą. Ne išimtis ir mokykla. Blogiausia, kad aistrų kibirkštys jau ima trukdyti mokyklos misijai atlikti. Tai rodo mūsų, lankiusių mokyklą bendravimo kultūra. Infantilus mokinių požiūris į mokymąsi, pasirengimą brandžiam gyvenimui, gyvenimo džiaugsmo praradimas labai jauname amžiuje.
Geranoriškumo stoka
Mokykla drastiškai stengiasi ginti savo autoritetą, tačiau pasirenka tam kelią lyg tie šeimininkai, kurie kvėpina neišvalytus namus. Šeima stengiasi įtvirtinti savo nuostatas, gindama savo išskirtinumą, demonstruodama įtakingumą, galią. Viena iš sudėtingiausių mokyklos problemų geranoriškumo stoka jos bendruomenėje, konkurencijos ženklu pažymėtas bendravimas, kuris tiesia kelią nepagarbai žmogui, patyčioms. Kova žodžiais virsta psichologinio ar fizinio smurto veiksmais. Priėjome ribą, kai tikėti, jog patyčios mokykloje tai vaikiškumas, reiškinys, kuris praeis savaime, nebegalime, nes jis jau keliauja iš mokyklos, virsta tulžingomis pastabomis socialiniuose tinkluose, spaudoje, mobingu darbe, trukdo susitelkti komandiniam darbui ar įžiebia smurto nusikaltimus, netolerancija nusiunčia žmones į atskirtį, palaužia dvasią, gniuždo. Mūsų šalis garsėja savižudybių gausumu.
Diegti humaniško bendravimo nuostatas
Daug nepamatuotų rekomendacijų gauna mokykla, ji nuo jų dūsta. Bet koalicijos „Už šeimą ir vaikus“ iniciatyva dėl patyčių stabdymo kitokia. Tai bandymas literatūrine kūryba, renginiais formuoti neigiamas nuostatas į blogą reiškinį, padrąsinti, tuos, kurie patiria patyčias, paskatinti prabilti apie tai, kas realiai vyksta, siekti sugrąžinti pagarbą mokytojui. Kai reiškinys nebėra dangstomas – galima jį analizuoti ir aiškintis, ką toliau daryti. Koalicijos iniciatorė Rita Staršelskienė, koalicijos pirmininkė, daugelį metų dirbo socialine pedagoge, dabar vaikams ir žmonėms, kenčiantiems dėl netolerancijos teikia pagalbą Klaipėdos krizių įveikimo centre. Ji ir Žemaitijos rašytojų bendrijos narė, todėl vaikų, jaunimo problemas suvokia menininkės širdimi.
Viskas prasidėjo nuo mažo įvykio: pokalbių metu „Klaipėdos Krizių įveikimo centre“ su vaikais, paaugliais, jaunuoliais, žmonėmis kuriems nelabai sekasi ir patiria patyčias. Lektorė turėjo progos įsitikinti, kaip svarbu nuo pat mažumės vaikams diegti humaniško bendravimo nuostatas. Todėl ji nusprendė parašyti novatorišką knygutę „Patyčios girioje“. Knygelė skirta ir vaikų, ir suaugusiųjų auditorijai. Vaikas, skaitydamas apie žvėrelių, kuriems įgriso patyčios pasitarimą, pagalvos, o kaip jis elgiasi, ar ko nors neįskaudino ir, kad skaudinti kitus vaikus labai blogas dalykas. Vaikų ugdytojams knygelė – pagalbinė priemonė pokalbiui apie toleranciją, artimo meilę.
Artimo meilės svarba
Pokalbis, pasitelkus pasaką nėra tiesmukas, vaikas neužsidaro savyje, nuoširdžiai kalba su suaugusiu žmogumi, daro išvadas. O ankstyvojoje vaikystėje suformuotos nuostatos ilgai išlieka. Klausytojų nuomonės išsakytos knygelės pristatymo metu paskatino žengti kitą žingsnį. Organizuoti seminarą. Savo pranešimuose Rita Staršelskienė akcentuoja artimo meilės ir bendrystės svarbą gyvenime, jos suteikiamą žymų pranašumą žmogaus sielai, negu kito žeminimas, ujimas, psichologinio ar realaus smurto taikymas. Daug metų dirbusi socialine pedagoge, ji ne kartą susidūrė su neteisingu įstaigos ar organizacijos garbės suvokimu. Todėl ji ragina atsisakyti požiūrio, kad lojalumas – tai negerų reiškinių dangstymas. Tokia pozicija tik skatina jų plėtrą ir vieną kartą drumzlina upė išsiveržia iš krantų, o jos nuošliaužos užgriūna nežinia kurį iš mūsų. Ji primena, jog patyčios sena, kaip pasaulis problema. Todėl neigti jų buvimą nėra gera pozicija. Verta kalbėti, kaip jas kontroliuoti, mažinti ir švelninti pasekmes.
Kai sunku išlikti savimi
Šventraštyje yra epizodas apie Nojų ir Chamą. Nuo patyčių kentėjo mūsų atpirkėjas. Pontijus Pilotas tikėjo, kad Jėzus Kristus nėra padaręs nusikaltimo, bet kitaip nusiteikusios minios valia jam turėjo įtakos. Sunku išlikti savimi, ginti savo nuomonę, kai vertini kažkokios ydingai bendraujančios bendrijos palankumą, nori išlikti tos grupės nariu, sieki autoriteto. Tačiau pojūtis, kad elgiesi blogai slopina gerą nuotaiką, kelia nepasitenkinimą ir prišaukia atpildą. Koalicijoje daug gabių, kūrybingų žmonių: Klaipėdos VŠĮ „Vaivorykštės tako’’ gimnazija (direktorė Džiuljeta Gečienė), Klaipėdos krizių įveikimo centras, (direktorė Rita Staršelskienė); Agentūra Visos Lietuvos vaikai Klaipėdos fondas, (pirmininkė Virginija Kairienė); Rietave veikianti draugija „Veikiam.lt’’ (pirmininkė Dana Lukauskienė), Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrija (pirmininkė Virginijos Jurgilevičienė). Šios organizacijos sudarė bendradarbiavimo sutartį kartu vykdyti kultūrinę, šviečiamąją veiklą šeimai ir vaikams.
Paslaugos visokio likimo žmonėms
Virginija Kairienė viena iš pirmųjų vaikų globos sodybų steigėjų Lietuvoje. Ji taip pat kuria poeziją, yra išleidusi knygučių vaikams, vadovauja Žemaitijos rašytojų bendrijai ir Agentūrai Visos Lietuvos vaikai Klaipėdos fondui. Ji, gražioje Melnragės sodyboje, ne vienam sudėtingo likimo vaikui sugrąžino vaikystę. Jai teko daug kovoti su požiūriu, jog rizikos šeimos vaikas neperspektyvus, nevertas ugdymo pastangų, o jo blogą lemtį lemia genai. Virginija Jurgilevičienės visuomeninė veikla labai įvairi, bet svarbiausia veikla – skatinti daugiavaikes šeimas pasitikėti savimi, telkti jas kartu spręsti problemas, suteikti viena kitai moralinę ir kitokią reikalingą paramą kad, bendraudamos kartu, įveiktų visuomenės požiūrį, jog daugiavaikė šeima yra neatsakingų žmonių šeima, įrodytų, jog ugdymas didelėje darnioje šeimoje prilygsta menininko kūrybai. Draugija „Veikiam.lt“ analizuoja karo pabėgėlių problemas, lankosi jų stovyklose ties Turkijos, Sirijos sienos riba, rūpinasi, kad kaimo žmonės neliktų nuošalyje. Giliogiris yra nedidelė kaimo tipo gyvenvietė.
Pastaraisiais metais pro ją nebepraeina viešojo transporto maršrutai. Gyventojai izoliuoti nuo Rietavo savivaldybės daugelio paslaugų infrastruktūros, kultūrinio gyvenimo, jiems sudėtinga nuvykti į darbą, įsigyti prekių, apsilankyti bibliotekoje, patekti į koncertus, maldos namus, susimokėti mokesčius, o ypač vasarą, kuomet nekursuoja mokyklinis autobusiukas. Žmonės užsidaro savyje, tampa atskirti, izoliuoti nuo kultūrinio gyvenimo. Išsprendus susisiekimo ir judumo problemas, skatinsime Giliogirio kaimo gyventojus domėtis savo krašto kultūra aplinka, tradicijomis, ekologija, burtis prasmingiems darbams bei iniciatyvoms. Pirmieji projekto žingsniai jau žengti, draugija „Veikiam.lt“ gavo konkurso „Mes bendruomenė“ paramą.
Įvertinti iškreiptą bendravimą
Viešpats prieš pasiaukodamas teigė meilę ir kad tik ji yra tikrasis gėris. O patyčios? Viskas greitai keičiasi. Šiandien tu gražus, išdidžiai šaipaisi iš kitų, o rytoj tave gali užklupti nelaimingas atsitikimas, liga, darkanti išvaizdą ir kas tada? Visiems ateina senatvė, ne visada ji būna patraukli, turtas ateina ir pranyksta. Ar taip ir suksimės patyčių karuselėje? Metas suprasti, kad tai nėra gėris. Todėl tų, kurie skatina susimąstyti, apie humanišką ir deformuotą bendravimą, veikla tikrai yra prasminga. Šventraštis, kuriame sukaupta dieviškoji išmintis, šimtmečių patirtis įspėja, jog tuštybė, egoizmas, garbėtroška, užuojautos ir artimo meilės stoka alina dvasią, atima bendrystės jausmą, nesuteikia laimės. Kito žmogaus žeminimas, skaudinimas nėra šaunumo požymiai. Kiekvienam neigiamam reiškiniui būtinas platesnis atoveiksmis. Mokyklų problemas ima svarstyti visuomenininkai. Visuomeninės organizacijos, kurių tikslas visuomenės edukacija buriasi į koaliciją ir pradeda bendrą veiką, kovojant su destruktyviomis patyčiomis, edukacine veikla paskatinti susimąstyti apie mokyklos mikroklimatą, padėti pedagogams principingai, įvertinti ir prabilti apie vaikų ir suaugusiųjų bendravimo deformacijas, jų priežastis ir būdus jas mažinti
