Jei jau to imtasi, tikriausiai protinga nesipykti su chronologija ir pradėti nuo to, kas laiko atžvilgiu arčiausia. Taip esame imperatyviai „remiami“ į Aleksejaus Navalno asmenį, jo atveju tinkama „į temą“ įvedanti introdukcija gali būti pastaba žmogaus, kuris ir pats laikytinas ne paskutiniu galimame Rusijos prezidento priešų sąraše (po rugsėjo 3-osios yra po Maskvos sankcijomis, vienas iš 41 „papildomo“ ukrainiečio). Paaiškėjus, jog vienas ryškiausių Rusijos opozicionierių apnuodytas, buvęs Ukrainos prezidentas, partijos „Europos solidarumas“ lyderis Petro Porošenka pareiškė, jog cheminio ginklo (jau žinoma, jog tai buvo dar SSRS karinėse laboratorijose sukurti nuodai „Novichiok“) panaudojimas prieš opozicijos lyderį dar sykį atskleidė nusikalstamą prigimtį Kremliaus, kurio šeimininkui V.Putinui nėra jokių moralinių stabdžių.
Penktasis Ukrainos prezidentas žino, ką kalba – vasarį interviu dienraščiui „Ukrainskaya pravda“ viena siaubingiausių savo gyvenime jis įvardijo naktį 2015 metais, kai teko įveikti 19 valandų maratoną derybų su šaltu, negailestingu, giliai Ukrainos nekenčiančiu Rusijos prezidentu. Jose dalyvavęs tuometinis Prancūzijos prezidentas Fransua Olandas (dar pagal „Normandijos ketverto“ formatą buvo Vokietijos kanclerė Angela Merkel) vėliau liudijo, kaip Ukrainos ir Rusijos prezidentai ne kartą kreipėsi vienas į kitą pakeltu tonu. Irgi derybų dalyvis politinis technologas Ihoris Hrynivas interviu televizijai „Hromadske“ tiesioginės kalbos pavyzdžiu apibūdino familiariai klastingą V.Putino stilių: „Piotrai Aleksejavičiau, kuo galiu tau padėti?“ Ir tuo pat metu siuntė tūkstančius rusų žudyti ukrainiečių.
Grįžtant prie A.Navalno. Kai Vokietijos bundesvero specializuota laboratorija įrodė apnuodijimo faktą, radusi „Novichiok“ pėdsakų politiko kraujyje, šlapime, ant odos, Vokietijos bundestago užsienio politikos komiteto vadovas Norbertas Röttgenas interviu televizijai ARD irgi išskyrė neapykanta žmogiškumui grįstą V.Putino režimo tikrovę. Raktinė frazė čia – neapykanta žmogiškumui. Vokietijos kanclerė nurodė, kad opozicionierius tapo auka nusikaltimo. Žodis nusikaltimas ištartas, vadinasi, aktualizuotas.
Ne propagandinis kontekstas yra maždaug toks. Pasak 10 metų su opoziciniu politiku dirbančios ir per tą laiką nemačiusios jo net sloga sergančio Kovos su korupcija fondo teisininkė Liubovė Sobol įvykį susiejo su rugsėjo 11-13 dienomis suplanuotais Rusijos savivaldybių rinkimais ir priminė, jog A.Navalnas pernai irgi nuodytas, kai po arešto laikytas policijos nuovadoje po augančių protestų dėl atsisakymo registruoti nepriklausomus kandidatus liepos 27-ąją vykusiuose Maskvos savivaldos rinkimuose. Paskutiniame įraše prieš apnuodijimą savo interneto socialinio tinklo paskyroje jis kaip tik rašė apie paties sugalvotą prieš valdžios partiją „Vieningoji Rusija“ nukreiptą vadinamąjį „protingą balsavimą“ (šūkis „Balsuok už bet kurią partiją, tik ne už sukčius bei vagis!“), jog jei balsavimas bus suklastotas, neliks nieko kito kaip protestuoti gatvėse.
Ar bereikia priminti, kad rinkimai Rusijoje visada klastojami (tiesa, visuomenei spaudžiant, vis labiau dozuotai)? L.Sobol vertinimu, V.Putinas protestų bijo, ypač dabartinių įvykių Baltarusijoje kontekste, kai horizonte šmėžuoja dar ir Dūmos rinkimai 2021 metais. Tad ir „leido“ susidoroti su ryškiu opoziciniu politiku. Tos pačios nuomonės laikosi A.Navalno organizacijos Tomsko štabo vadovė Ksenija Fdejeva, interviu „Svoboda.org“ nurodžiusi, jog nusikaltimo užsakovas, jos vertinimu, akivaizdus – A.Navalnas yra pagrindinis pirmiausia V.Putino oponentas, jokie valdiniai jo nė pirštu nepaliestų be Kremliaus sankcijos. Rusijos prezidentas negali atleisti faktiniam ir, kas svarbiausia, sėkmingam (kiek prie dabartinio režimo tas įmanoma) negausios opozicijos lyderiui, kurio korupcijos demaskavimo projektas „YouTube“ turi 4,2 milijono prenumeratorių, ketvirtadienines A.Navalno transliacijas per mėnesį žiūri 10 milijonų interneto vartotojų.
Populiarus opozicionierius nužudytas Maskvos centre, kone prie Kremliaus sienos, prieš tai pasirodžius informacijai apie tai, jog buvo sekamas. Rusijos valdžia ir A.Navalno atveju ne ypač slėpė, jog šis buvo sekamas, priešingu atveju kaip kitaip aiškinti į viešąją erdvę nutekintą informaciją šia tema – dienraščio „Moskovskij komsomolec“ rugpjūčio 21-osios numeryje detaliai aprašyta, kokiuose butuose jis buvojo, ką valgė etc.
Šie du atvejai nurodo į Kremliaus stilių, vertintiną kaip „tradiciją“, primenant kitų V.Putino oponentų rusų skaudžią lemtį – 2003-aisiais Maskvoje nunuodytas Yurius Shchekochikhinas, 2006 metais ten pat nušauta žurnalistė Ana Politkovskaja, tais pačiais metais Londone nunuodytas Aleksandras Litvinenka, du kartus nuodytas režimo oponentas Vladimiras Kara-Murza. Tik pars pro toto, sąrašą galima tęsti.
V.Putino priešu numeris 1 save vadina ir britų verslininkas, investicijų fondo „Hermitage Capital“ steigėjas Williamas Browderis, Rusijos valdžios medžiojamas visais įmanomais būdais kur bebūtų. 2018-ųjų gegužę rusų Interpolo prašymu jį Madride buvo suėmusi ispanų policija, bet išsiaiškinusi, kas ir kaip, paleido. Prieš tai Interpolas daugybę kartų atmetė Maskvos prašymus jį sulaikyti.
Nuo 1995-ųjų „Hermitage Capital“ sėkmingai dirbo Rusijoje, fondas buvo vienu didžiausių investuotojų šioje rinkoje, W.Browderis investavo ir į Rusijos prezidento globojamas kompanijas „Gazprom“ bei „Surgutneftegaz“. Reikalai suprastėjo, kai verslininkas prabilo apie finansines machinacijas jose, net iškėlė teisminį ieškinį „Surgutneftegaz“, už ką 2005 metais buvo sulaikytas Maskvos oro uoste „Sheremetjevo-2“ ir išsiųstas į Londoną.
W.Browderis tarptautiniu mastu inicijavo vadinamąjį „Magnitskio įstatymą“, jį priėmusios šalys uždraudė įvažiavimą 49 asmenims iš įstatymą lydėjusio „Magnitskio sąrašo“. Primintina, jog mūsų šalis jį priėmė penkta po Amerikos (ši priėmė 2012 metais), Jungtinės Karalystės (JK), Kanados ir Estijos. Vien JAV pagal šį įstatymą įšaldė 14 milijonų V.Putino valdiniams priklausančių dolerių.
Kremlius metėsi į kontrataką, 2013-ųjų liepos 11 dieną Maskvos teismas verslininką už akių nuteisė devyneriems metams įkalinimo už mokesčių slėpimą. Dar vieną teismo procesą rusai sumeistravo 2017 metų vasarį, „The Guardian“ duomenimis, jame W.Browderis kaltintas prisidėjęs prie trijų nužudymų. Rusijos prezidentas taip nekentė „Magnitskio įstatymo“, kad 2013-aisiais veikiausiai siekdamas atkeršyti pasirašė įstatymą, draudžiantį amerikiečiams įsivaikinti rusų vaikus.
Dar vienas į V.Putino priešą nr.1 galintis pretenduoti žmogus yra Adamas Osmajevas iš įtakingos čečėnų šeimos. Jo tėvas savo laiku vadovavo Čečėnijos naftos pramonei, dėdė buvo respublikos parlamento pirmininkas ir Rusijos senatorius. Adamas studijavo ekonomiką JK Bakingemo universitete, bet studijas metė ir grįžo kovoti už Čečėnijos laisvę. Kaip teigia pats, nors turėjo galimybę JK ramiai, apūpintai gyventi po šiai dienai, sąmoningai to atsisakė, nes kovą už laisvę laiko savo pareiga.
A.Osmajevas 2012-aisiais Ukrainos Odesoje sulaikytas po kaltinimų teroro aktų rengimu, tarp kurių buvo ir pasikėsinimas į V.Putiną, 2014 metais po Maidano orumo revoliucijos paleistas. Kitais metais ėmė vadovauti Džocharo Dudajevo vardo daugiausia iš čečėnų sudarytam savanorių batalionui, kuris dalyvauja kariniuose veiksmuose Donbase Ukrainos pusėje.
Rusų specialiosios tarnybos ėmėsi tikros jo medžioklės. A.Osmajevo žmona, Maidano dalyvė, Ukrainos policijos leitenantė gydytoja Amina Okujeva 2017-aisiais mirė jo akyse po ne pirmo pasikėsinimo į sutuoktinius. Šiemet Ukrainos saugumo tarnyba (UST) sulaikė UST generolą majorą Valerijų Šaitanovą, kuris be viso kito įtariamas pasikėsinimo prieš A.Osmajevą rengimu Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) pavedimu.
Dar sykį kategoriškai nurodytina, jog čia pateikta dalis nuorodų į Rusijos prezidento priešus.
Rusų rašytojas Viktoras Shenderovichius naujausią Rusijos istoriją (2000-2020) yra sutraukęs į keletą tezių. Ir V.Putino priešų, ir dabartinio Rusijos gyvenimo kontekste ją tikriausiai verta pacituoti ištisai:
- Maskvoje ir Volgodonske buvo girdimi dujų sprogimai
- V.Putinas išlošė laisvuose ir sąžininguose rinkimuose
- Čečėnijoje atkurtas Rusijos teritorinis vientisumas
- Į nepriklausomą Rusijos televiziją NTV atėjo efektyvi vadyba
- Povandeninis laivas nuskendo
- M.Chodorkovskis nemokėjo mokesčių ir sėdo į kalėjimą, nes įstatymas vienas visiems
- Y.Shchekochikhinas kažkuo apsirgo ir numirė
- Kai kuriems miuziklo teatre „Nord-ost“ žiūrovams kilo kvėpavimo problemų
- Beslane užsidegė mokykla
- A.Politotkovskaya susiriejo su kažkokiu atsitiktiniu čečėnu ir mirė
- A.Litvinenka gurkštelėjo arbatos ir mirė
- Keletas Rusijos Didvyrio Ramzano Kadyrovo priešų Maskvoje, Vienoje ir Dubajuje mirė dėl netikėtų kraujosruvų
- Rusija padėjo Pietų Osetijos liaudžiai išsivaduoti iš kruvino Mikheilo Saakashvilio režimo
- Sibire stebimi potvyniai
- Sibire stebimas smogas
- S.Magnitskis ėmė elgtis nedakvačiai ir mirė
- M.Chodorkovskis dar kartą nemokėjo tų pačių mokesčių ir liko kalėjime, nes įstatymas vienas visiems
- Ekstremistai pagal Vakarų užduotį mėgino sutrukdyti V.Putinui laimėti laisvus ir sąžiningus rinkimus, bet jiems nepavyko
- Amerikiečiai bandė gauti mūsų vaikus iš vaikų namų jų organų prekybos tiklais, bet jiems nepavyko
- Tarptautinis olimpinis komitetas atkeršijo Rusijai už šios garbingas sportines pergales
- Krymas grįžo į gimtąjį uostą
- Donbaso darbininkai sukilo prieš Ukrainos fašistus
- Ukrainos fašistai numušė Malaizijos lainerį ir mėgino nuslėpti pėdsakus
- Vakarai visą tą laiką mėgino pažeminti Rusiją, bet jiems nepavyko
- B.Nemcovas susivaidijo su kažkokiu atsitiktiniu čečėnu ir mirė
- V.Kara-Murza du kartus nesėkmingai gurkštelėjo arbatos ir du kartus pasijuto prastai
- Sergeyus Mokhnatkinas pats sau sulaužė stuburą ir mirė
- C.Putinas laimėjo laisvuose ir sąžininguose rinkimuose
- Liaudis paprašė V.Putiną pakeisti Konstituciją bei likti valdžioje amžinai po laisvų ir sąžiningų rinkimų
- Rusija įveikė koronavirusą
- A.Navalnas išgėrė arbatos ir jam suprastėjo sveikata
- Vokiečiai apnuodijo jį „Charité“ klinikoje, kad pažemintų Rusiją, bet jiems nepavyko
- Tęsinys bus.
Paskutinis veikiausiai yra ne vien rusus „mobilizuojantis“ punktas. Prieš keletą metų Rusijos prezidentas FSB kolegijoje yra raginęs šalies specialiąsias tarnybas įžūliau veikti prieš opoziciją (kaip dabar Baltarusijoje?). Negalėjo nebūti išgirstas. Rusijos propagandinio televizijos kanalo RT (buvęs „Russia Today“) šefė Margarita Simonjan po A.Navalno apnuodijimo interneto socialiniame tinkle parašė gana tiesiai – jei myli V.Putiną, su sveikata viskas bus tvarkoj.
Iš kalbos, valdovą liečiantys įstatymai Rusijoje ilgai buvo vieni griežčiausių Europoje – nuo 16 iki 18 amžiaus už valdovo įžeidimą buvo viena ir ta pati, mirties bausmė.
Net jei čia išvardyti ir neišvardyti „veikimai“ vyksta be tiesioginės Kremliaus šeimininko sankcijos, reikalo esmės tai nekeičia – tai jis sukūrė sistemą, kai galutinis atsakovas yra sistemos autorius. Kaip yra nurodęs Maskvos „Carnegie“ centro ekspertas Andrejus Kolesnikovas, užsakė V.Putinas nuodijimą ar neužsakė, jei tai ir dovana, kurios jis gal ne ypač nori, dabartinė Rusijos politika yra A.Navalno politika prie V.Putiną. Kaip minėta, tas pats algoritmas tinka visiems atvejams.
Tokiai reikalų padėčiai šalies viduje priešinasi menkos pajėgos, išorėje įprasta dairytis į demokratinį pasaulį. Šis, panašu, iš paskutiniųjų tebesistengia tikėti, kad dėl besikartojančių ekscesų Rusijos prezidentas ne prie ko, tai esanti „tik“ iš kontrolės išslydusių valdinių saviveikla.
Gal todėl bauginimo akcijos tiek užsienyje (ne tik buvusio Rusijos karinės žvalgybos pulkininko Sergejaus Skripalio ir jo dukters Julijos apnuodijimas JK Solsberyje), tiek Rusijoje (ne tik A.Navalno apnuodijimas) kuo toliau, tuo įžūlesnės. Dar citata ukrainiečio, kurio vertinimu pradėjome – juk patyręs, žino, ką sako: „Vardan valdžios išsaugojimo bei neoimperinių ambicijų Rusijos valdžia pasirengusi žudyti bet ką, kas kelia grėsmę V.Putino autoritariniam režimui.“
Vargu ar Rusijos prezidentas turi nemigos problemų dėl to, kas ir kaip vyksta, ir tame nieko keisto. Reikalai dėliojasi taip, kad prezidentas bei jo svita visada gali atvirai ir net grubiai paklausti: ir ką mums padarysite? Visi puikiai supranta – nieko. Kažkam vis tiek teks spausti ranką didelės ir pavojingos branduolinės valstybės lyderiui.
Todėl V.Putino priešų registras tegali būti spekuliatyvus, hipotetinis. Jei įvykių algoritmas iš esmės nesikeis (tai yra, neatsiras, kas jį valingai keistų), registras būtinai pildysis, beje, ne vien „nominacijomis“ iš Rusijos (Baltarusija šiuo atveju ypač vaizdi „kandidatė“), jo dalyviai-aukos keisis vietomis etc.
