„Dabar mes imsimės priemonių, kad šis maršrutas taptų negyvybingas, šiuo įsipareigojimu dalijasi ir Prancūzijos vyriausybė“, – Jungtinės Karalystės transliuotojui „Sky News“ teigė Chrisas Philpas po antradienį vykusio susitikimo su kolega iš Prancūzijos. Jis atsisakė komentuoti, kaip bus finansuojama naujoji strategija, bet patikino, kad artimiausiomis dienomis bus pateikta išsamesnė informacija ir kad Jungtinė Karalystė „visais būdais prisidės prie sėkmingų rezultatų.“
B Johnsono vyriausybei daromas spaudimas pažaboti laivelių, kuriais vien šiais metais į britų krantus persikėlė per 4 000 migrantų, srautus. Kaip savaitgalį skelbė žiniasklaida, Jungtinė Karalystė reikalauja, kad Prancūzija sustabdytų daugiau laivelių ir grąžintų juos į uostą, tuo tarpu Prancūzijos valdžia reikalauja 30 mln. svarų (39 mln. JAV dolerių) išlaidoms padengti.
B. Johnsono vadovaujamai vyriausybei, kuri išvedė Jungtinę Karalystę iš Europos Sąjungos pažadėjusi susigrąžinti britų sienų kontrolę, šis klausimas yra itin jautrus. 2016 metais prasidėjusią „Brexit“ kampaniją, kurią šalies premjeras vainikavo pergale, iš dalies pakurstė visuomenės susirūpinimas dėl nekontroliuojamos migracijos iš ES.
Politinis atspalvis
Nors daugelis migrantų, išsilaipinančių britų krante, prašo prieglobsčio iš tokių šalių kaip Sirija, reportažai per televiziją, bylojantys apie dažnai pavojingas keliones perpildytais laiveliais, vis dar turi politinį atspalvį Didžiojoje Britanijoje.
Pirmadienį B. Johnsonas pažadėjo „perrašyti“ įstatymus, kurie, jo žodžiais, „labai apsunkina“ galimybes deportuoti migrantus ir prieglobsčio prašytojus, neturintiems teisės likti Jungtinėje Karalystėje. Be to, vyriausybė nusiuntė karinį stebėjimo orlaivį, kuris susektų laivelius, mėginančius įveikti tokią kelionę, kad valdžia galėtų juos perimti.
B. Johnsonas pažadėjo bendradarbiauti su Prancūzijos vyriausybe, kovojant su „žiauriomis ir nusikalstamomis gaujomis“, atsakingomis už migrantų gabenimą per Lamanšo sąsiaurį. Vyriausybė taip pat privalo „panagrinėti galiojančią teisinę sistemą, - dabar, kai žmonės čia patenka, išsiųsti juos vėl atgal, yra labai labai sunku“, sakė jis.
Pagal Europos Sąjungos Dublino konvenciją pabėgėliai turi prašyti prieglobsčio pirmoje saugioje šalyje, į kurią jie patenka. Bet daugelis to nedaro ir veikiau linkę keliauti kitomis Europos kryptimis. Tūkstančiai jų neretai įsikuria stovyklose Kalė mieste, planuodami vėliau pasiekti Jungtinę Karalystę.
Ch. Philpsas pareiškė, kad vyriausybė imsis veiksmų ir nelauks, kol Jungtinei Karalystei metų pabaigoje nustos galioti ES reglamentai, ir pavadino dabartinius migrantų srautus, kertančius Lamanšo sąsiaurį, „nepriimtinais“.
„Prancūzijos vyriausybė daug dirba šioje srityje, – sakė Ch. Philpas. – Sienų kontrolė yra visada bendra šalių valstybių atsakomybė, ir šios dienos diskusijos visiškai atspindėjo šią dvasią.“
