Pastaruosius šešis mėnesius stengiamasi atsakyti į vieną itin svarbų klausimą – iš kur atsirado Covid‑19 sukeliantis virusas SARS‑CoV‑2. Manoma, kad jis susijęs su šikšnosparniais, nes jie nešioja daugelį į SARS panašių virusų. Neseniai viruso kilmės ieškotojų dėmesį patraukė viena piečiausių Kinijos provincijų Junanas, nes jame randami panašiausi į SARS‑CoV‑2 žinomi virusai. Tačiau yra ir manančių, kad virusas kilo visai ne iš Kinijos, o iš kaimyninio Mianmaro, Laoso arba Vietnamo.
Tokios nuomonės laikosi žmonėms persiduoti galinčias ligas nešiojančius gyvūnus tiriančios organizacijos „EcoHealth Alliance“ vadovas Peteris Daszakas. Nuo 2003 m., kai kilo pirmasis SARS viruso (dabar žinomo kaip SARS‑CoV) protrūkis, mokslininkai atidžiai tyrė koronavirusus. Pasak dr. P. Daszako, buvo paimta mėginių iš 16 000 šikšnosparnių ir rasta apie 100 naujų SARS primenančių virusų. Išsiaiškinta, kad kai kurie Kinijos šikšnosparniai nešioja virusus, prisitaikiusius patekti ir į žmonių organizmus. Šiuos virusus nešiojantys šikšnosparniai turi ACE2 vadinamo baltymo versijų, kurios labai panašios į ekvivalentus žmonių organizmuose. Per tokias molekules į SARS panašūs virusai patenka į ląstelę.
Tiek daug skirtingų virusų tik Kinijoje rasta dėl to, kad kaimyninėse šalyse šikšnosparniai iki šiol tyrinėti mažai. Tačiau tikėtina, kad būtent šios šalys – tai tikrasis koronavirusų vystymosi centras, nes šikšnosparnių įvairovė jose kur kas didesnė nei kitur. Junane gyvenančių į SARS‑CoV‑2 panašius virusus nešiojančių pasagnosių šikšnosparnių randama visame regione. Dėl to tikėtina, kad kitose šalyse taip pat yra virusams palankių baltymų turinčių šikšnosparnių. Dr. P. Daszakas mano, kad „tikėtina, jog Mianmaro, Laoso ir Vietnamo šikšnosparniai taip pat nešioja į SARS panašius koronavirusus, galbūt net daugybę skirtingų virusų, ir kad kai kurie iš jų gali būti panašūs į SARS‑CoV‑2.“
Tačiau vis tiek neaišku, kaip iš Pietryčių Azijos šikšnosparnių kilęs virusas pradėjo pandemiją centrinėje Kinijoje. Kinija davė leidimą Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovaujamai misijai vėliau šiais metais apsilankyti šalyje ir pabandyti rasti atsakymą į šį klausimą. Ypač domimasi, kiek ieškant trūkstamos grandies paimta mėginių tokiose vietose kaip Uhano laukinių gyvūnų turgus (kuriame, kiek žinoma, viruso protrūkis kilo pirmiausia) bei iš ūkininkų, prekybininkų ir kitų galimai su virusą nešiojančiais gyvūnais artimą kontaktą turėjusių žmonių.
Labdaringos medicininių tyrimų organizacijos „Wellcome Trust“ vadovas ir buvęs tropinių ligų srities profesorius Jeremy Farraras spėja, kad dalyje Pietryčių Azijos ir pietų Kinijos SARS‑CoV‑2 ar panašus virusas žmonių buvo nešiojamas jau daug metų ir kad tarpinės grandys vis dar nerastos. Dr. J. Farraras 18 metų pradirbo Vietname, kur vadovavo Oksfordo universiteto tyrėjų padaliniui. Pasak jo, regione žmonės ieško šikšnosparnių maistui ir parduoda juos turguose, kur vykdoma gerai išsivysčiusi prekyba, padedanti šikšnosparniams patekti ir į tokius didelius miestus kaip Uhanas. Šikšnosparniai patys nesusirgdami nešioja daugybę virusų, be to, jie kur kas mobilesni, nei manome. Jo žodžiais tariant: „šikšnosparniai renkasi į dideles kolonijas ir visur tuštinasi. Tada jų išmatos patenka į kitų žinduolių organizmus, o ten tokio tipo virusai ir susimaišo.“
Mintis, kad į SARS‑CoV‑2 panašus virusas regione cirkuliavo dar prieš pandemiją, taip pat kilo iš vieno įdomaus pastebėjimo – kad Pietryčių Azijoje, ypač Vietname, susirgusiųjų Covid‑19 buvo mažai. Oksfordo universiteto medicinos profesorius Johnas Bellas teigia, kad iš pradžių manyta, jog Vietname susirgusiųjų bus labai daug, nes šalis ribojasi su Kinija. Tačiau 100 mln. gyventojų turinčiame Vietname pranešta tik apie 300 ligos atvejų, o mirusiųjų išvis nebuvo. Be to, šalyje karantino priemonės nebuvo vykdomos puikiai, priduria jis. Niekas nesuprato, kodėl virusas neplinta.
Pasak jo, gali būti, kad taip nutiko dėl to, jog Vietnamo gyventojų imunitetas nėra toks „naivus“, kaip manyta iki šiol. Jei aplinkoje yra kitų į SARS panašių virusų, žmonės galėjo įgauti bendrąjį imunitetą tokiems patogenams. Dėl to regione atsiradus naujam koronavirusui, jis įsitvirtino tik tada, kai pasiekė centrinę Kiniją, kurioje gyventojai natūralaus atsparumo ligai neturėjo.
Ši teorija paremia idėją, kad užsikrėtus vienu koronavirusu įgaunamas atsparumas ir kitiems tokio tipo virusams ir kad net nuo virusų vystymosi centro Pietryčių Azijoje nutolusiose šalyse dalis visuomenės gali būti atspari pandemijai. Yra teigiančių, kad apsauga nuo viruso įgaunama per imuninės sistemos daleles, vadinamas T ląstelėmis (kurios nužudo virusu užsikrėtusias ląsteles), o ne per antikūnus (kurie sustabdo patogenų veikimą). Jei taip yra iš tiesų, gali būti, kad antikūnus tiriančiuose serologiniuose tyrimuose nepakankamai įvertinamas natūralaus imuniteto vaidmuo.
Oksfordo universiteto epidemiologė Sunetra Gupta tikina, kad natūralų imunitetą Covid‑19 įgauname iš ankstesnių užsikrėtimų sezoniniais koronavirusais. Jei ji neklysta, ši ypatybė svarbi tam, kiek žmonių reikėtų paskiepyti norint sukurti kolektyvinį imunitetą. Manoma, kad norint, jog SARS‑CoV‑2 protrūkis nepasikartotų, būtina paskiepyti daugiau kaip 50 proc. žmonių. Tačiau liepos 15 d. pasirodžiusioje pradinėje savo mokslinio darbo versijoje dr. S. Gupta teigia, kad jei didelė dalis visuomenės jau turi imunitetą, šis procentas gali būti kur kas mažesnis.
O daugiau žinių apie paslaptingą Covid‑19 kilmę gausime pasibaigus PSO misijai, kuri greičiausiai vyks rugpjūtį. Svarbiausi etapai, kuriais Pietryčių Azijos šikšnosparnių nešiojamas virusas sukėlė pandemiją, galėjo įvykti tiek Kinijoje, tiek už jos ribų – laukinių gyvūnų turguose ir ūkiuose arba prekiautojų ir medžiotojų organizmuose. Virusas žmonėms galėjo būti perduotas arba tiesiogiai iš šikšnosparnių, arba per tarpinę rūšį. Istorija vis dar nebaigta.