Mąstymo šablonus keisti pakankamai sunku, ypatingai jeigu ankstesniam jų formavimuisi buvo tiek prielaidos, tiek palankūs realūs faktai. Ne taip senai, Japonijos karius, dalyvaujančius taikdariškoje misijoje Irake... reikėjo saugoti Australijos kariškiams – nei rimtesnių ginklų, nei jų panaudojimo leidimų iš savo šalies institucijų japonai neturėjo. Viskas pradėjo keistis 2012 metais Japonijos Premjeru tapus Shinzo Abe. Rezultatų ilgai laukti nereikėjo – tinklapio Global Firepower duomenimis 2018-aisiais metais Japonija turėjo 8-ąją pagal galingumą kariuomenę pasaulyje. Šių metų duomenimis Japonijos ginkluotosios pajėgos jau 5-sios. Taip, jūs perskaitėte teisingai ir aš nepraleidau jokio skaičiaus šiame vertinime.
Nors gretimi kaimynai puikiai pamena ką išdarinėjo Japonijos Imperatoriškoji Armija užgrobtose teritorijose, Jungtinės Valstijos nepamiršo nei Perl Harboro nei košmaro Ramiojo Vandenyno karo veiksmų teatre ir kamikadzių atakų, tačiau japonams teisintis nusibodo. Jie mato tiesiog akyse stiprėjančią Kiniją, Kurilus militarizuojančią Rusiją, sunkiai prognozuojamą regiono kaimynę Šiaurės Korėją ir supranta, kad 50 000 juos saugančių JAV karių kontingentas gali būti ir neamžinas.
Japonijos anime kultūroje egzistuoja personažas Yandere – mielas vaikas, dažniausiai merginos pavidalu, didelėmis naiviomis akimis, mokykliniais rūbeliais, mylintis katinėlius ir...psichopato charakteriu, kuris reikiamu momentu triuškina priešus, tikraja to žodžio prasme pjaustydamas juos gabalais benzininiu pjūklu, kapodamas samurajišku kardu ar kitu išmaniu mirties įrankiu.
Japonija dabar – savotiškas Yandere atitikmuo – begaliniai tradiciniai nusilenkimai, šypsenos ir pro dantis tyliai košiamas: „ne-drįs-kit prie mū-sų lys-ti“.
Premjeras įvardino, kad šiais metais bus peržiūrėtas jau minėtas šalies Konstitucijos straipsnis, nors opozicija tam ir priešinasi. Beje, jeigu skaitytojas kiek pavargo nuo literatūrinių anime pasažų, pereikime prie tikslesnių skaičių.
Japonija planuoja įsigyti 147-is F-35 naikintuvus, kurie nepaisant savo brangumo laikomi geriausiais šios klasės karo orlaiviais pasaulyje. Ne tik planuoja, 42 vienetus jau turi, o likusius planuoja gauti artimiausiais metais. Tarp jų ir vertikalaus pakilimo versijas, kurie galės kilti tiek nuo desantinio laivo „Izumo“, tiek nuo panašaus „Kaga“ laivo, kuris ateityje turėtų virsti pilnaverčiu lėktuvnešiu.
Palyginimui – Didžioji Britanija užsakius 48-is F-35-ukus.
Keletą savaičių atgal japonai „netyčia“ nutekino savo sparnuotosios raketos vaizdą ir beveik tą pačią dieną paskelbė priimsiantys ginkluotėn ilgojo nuotolio naujos kartos prieštankines raketas.
Jūrų pėstininkų batalionas pas japonus jau virto visa brigada su savo amfibijomis ir sunkiaisiais ginklais. O transportuoti karius ir techniką įgalūs 3 Oosumi klasės laivai ir Japonijoje, pagal licenziją Kawasaki gamykloje, gaminami CH-47J sraigtasparniai. Naujos kartos Type 10 tankai, bei Type 16 Kovos Mašinos su 105 mm pabūklu, taip pat gaminamos Japonijoje, koncerne Mitsubishi Heavy Industries.
Skaičiuojama, kad 5 metų eigoje Japonija savo gynybinių pajėgumų vystymui išleis maždaug 242 milijardus JAV dolerių, skaičiuojant procentą nuo šalies Bendrojo Vidaus Produkto, jisai turėtų priartėti prie...1. Palyginimui – Lietuvos gynybos biudžetas pasiekė du procentus nuo BVP, tačiau apie tankus, ar naikintuvus mes galime tik pasvajoti. Tikimės, kol kas.
Žinoma, tokiais pasiekimais Japonija, kaip itin aukšto technologinio išsivystymo lygio šalis apsiriboti neketina – užsakomi net 9 elektroninės žvalgybos ir kovos lėktuvai „Advanced Hawkeye“, kurie gali kainuoti šalies biudžetui apie 3 milijardus JAV dolerių.
Visai nesenai Japonijos savigynos pajėgose atsirado įkurtos Kosmoso pajėgos kukliu pavadinimu – „Kosminių operacijų eskadrilė“. Planuojama, kad 2023-aisiais ten tarnaus apie 100 specialistų, kurių užduotis – kova su priešiškais kosmoso palydovais, kibernetinė gynyba, pagalba kitoms kariuomenės rūšims ir mokslininkams kuriant dirbtinio intelekto sistemas ir naujos kartos kovos mašinas. Tame tarpe ir povandenines.
Šiais metais priimtas ginkluotėn „Maya“ klasės laivas (kitais metais Savigynos Jūrų Pajėgas pasieks brolis dvynys „Haguro“) gali būti pritaikomas kaip artimojo nuotolio lazerinių oro gynybos sistemų nešėjas ar net apginkluotas eksperimentiniu elektromagnetiniu („bėginiu“) ginklu.
Panašu, kad trūksta tik kovinių į žmogų panašių robotų, kuriuos matėmė filmuose „Terminatorius“ ar „Žvaigždžių karai“. Beje, žinant japonišką meilę robotams žaislams ir jų pasiekimus egzoskeletų kūrimo srityje, tai neatrodo tokia jau tolima perspektyva.
Artimiausi dešimtmečiai gali būti geopolitiškai įdomūs ne tik prie Baltijos, bet ir Tolimųjų Rytų regione. Svarbu,kad ta geopolitika nevirstų kraujo upėmis ir sudaužytais žmonių likimais.
