Ar jūsų
daugiabučiui
reikia renovacijos?
Ar žinojote, kad maloni oro temperatūra jūsų bute yra vienas svarbiausių privalumų po atliktos daugiabučio renovacijos? Senuose daugiabučiuose gyventojai dažniausiai turi dvi problemas: gyventojai pirmuose aukštuose arba kenčia nuo karščio arba kalena dantimis iš šalčio, jeigu gyvena viršutiniuose aukštuose.
Tai lemia išbalansuota šildymo sistema, dėl kurios temperatūra į butus yra paskirstoma netolygiai. Renovacijos metu šildymo sistema yra subalansuojama, todėl po daugiabučio atnaujinimo tokių problemų nekyla. Pertvarkius senų daugiabučių šildymo sistemą, papildomai ant radiatorių galima įrengti termoreguliatorius, kuriais gyventojai gali reguliuoti į radiatorių patenkančio karšto vandens kiekį. Taip gyventojai pagal savo finansines galimybes ar pageidaujamą šilumos kiekį patalpose nustato ir palaiko pastovią patalpų temperatūrą.
Termoreguliatoriaus pagalba galima ne tik reguliuoti patalpos temperatūrą, tačiau ją ir taupyti – sumažinti temperatūrą nakties metu norimuose kambariuose arba, pavyzdžiui, išvykstant iš namų ilgesniam laikui.
Amžina problema visuose butuose – švaraus oro trūkumas, kuri ypač aktualia tampa šildymo sezono metu. Žiemos metu senus, nerenovuotų daugiabučių kambarius būtina vėdinti atidarius langus, taip prarandant dalį šilumos. Tuo tarpu po renovacijos gyventojai susiduria su kita problema – apšiltinus gyvenamąjį namą, jam tapus sandariu, vėdinti patalpas reikia dar dažniau. Gyventojai su nualinta ar silpna imunine sistema – ypač vaikai, pagyvenę ar sergantys žmonės, į oro kokybę reaguoja labai jautriai. Šią problemą išsprendžia rekuperatoriai.
Rekuperatoriai – svarbi pastato sudedamoji dalis, kurios integravimas prisideda ne tik prie gyventojų sveikatos gerinimo, bet ir prie šildymo sąskaitų sumažinimo. Rekuperatoriai padeda pašalinti nešvarų orą iš buto, neprarandant dalį šilumos, ir kvėpuoti iš lauko išgaunamu oru, kuris perėjęs per filtrus yra išvalomas.
Rekuperatoriuose esantys filtrai orą apsaugo nuo dulkių, nešvarumų, teršalų ar žiedadulkių patenkančių iš lauko. Tai tampa dar labiau aktualu, jeigu gyvenate miesto centre ar prie judrios gatvės. Jie taip pat pašalina drėgmės perteklių, nepageidaujamus kvapus, užtikrina apsaugą nuo pelėsio ir sumažina tikimybę, kad aprasos langai.
Lietuvoje dauguma daugiabučių yra pastatyti iki 1993 m. Jų inžinerinės sistemos yra susidėvėjusios, o pastatams dažnai reikia renovacijos. Vidutinis sovietiniais laikais statytas daugiabutis namas apie 25-35 proc. šilumos energijos praranda per sienas, 20-25 proc. – per langus, o dar 10-20 proc. šilumos energijos iškeliauja per stogą. Taip pat, seno pastato butą žiemą neišvengiamai reikia vėdinti, dėl ko netenkama dar bent 20 proc. šilumos. Kokie sutaupymai galimi, renovavus daugiabutį?
Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvaujantis daugiabučiai privalo po renovacijos pasiekti ne mažesnę kaip C pastato energinio naudingumo klasę ir sutaupyti ne mažiau kaip 40% šiluminės energijos. Vidutiniškai po renovacijos daugiabučiuose sutaupoma dar daugiau – 50-70% šiluminės energijos.
Žinoma, geriausia kalbėti pavyzdžiais – „Metų renovacijos projektas 2020“ laimėtojai gali pasigirti įspūdingais sutaupymais:
Žinoma, kad didžiausias dėmesys renovacijos metu yra skiriamas energiniam efektyvumui, tačiau modernizuojant daugiabutį ne ką mažiau svarbūs ir estetinės jo būklės pokyčiai. Pastato išvaizda buvo akcentuojama ir renkant „Metų renovacijos projektą 2020“ – tai buvo vienas iš siūlomų vertinimo kriterijų.
Gyvenimas moderniai atrodančiame daugiabutyje su sutvarkytu, apšiltintu fasadu pagerina gyvenimo kokybę: ne tik komfortą bute, bet ir estetinį vaizdą.
Taip pat renovacijos metu yra pakeičiami butų ir kitų patalpų langai, įstiklinami balkonai, atnaujinami liftai, pakeičiamos įėjimo į daugiabutį ir tambūro durys, įskaitant susijusius apdailos darbus, įėjimo laiptų remontą ir pritaikymą neįgaliųjų poreikiams.
Šiuolaikinės apdailos medžiagos laidžia suteikti daugiabučiui individualumo, pagal vieningą projektą atnaujinti balkonai visiškai pakeičia daugiabučio išvaizdą. Po renovacijos daugiabutis atrodo kaip naujas.
Esant geram orui, dažnai nerenovuotų daugiabučių gyventojai ieško, kur praleisti laisvalaikį, norėdami pabūti gryname ore. Apleista aplinka aplink jų gyvenamąjį namą nekelia noro pramogų ieškoti čia. Vis dėlto gyventojai, kurių daugiabučiai įtraukti į Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programą su šia problema nesusiduria – laiką jie gali leisti šalia namų.
Pastaruoju metu vis labiau populiarėja kompleksinė renovacija, kurios metu sutvarkomi ne tik pastatai, bet ir jų aplinka – kiemai, gatvės, viešųjų erdvių apšvietimas, poilsio zonos. Tokiu būdu pastato energinio efektyvumo didinimą ir estetinio vaizdo patobulinimą papildo ir visos gyvenamosios erdvės atnaujinimas – kvartalai darosi patrauklesni, į juos įnešama daugiau gyvybės.
Anot Jovitos Rudėnienės, Švenčionių rajono savivaldybės ūkio skyriaus vyr. specialistės, kiekviename Švenčionių rajono renovuojamo kvartalo kieme yra įrengiamos skirtingos vaikų žaidimų aikštelės – gyventojai gali migruoti iš vieno kiemo į kitą, nes ten laukia skirtingos pramogos vaikams. Aplink renovuotus kvartalus yra įrengiame didesni sporto aikštynai su krepšinio, futbolo aikštelėmis, naujos rampos riedlentininkams, dviratininkams, vaikų žaidimų aikštelės. Tokia infrastruktūra lemia, kad jaunimui ir vaikams šalia namų yra ką veikti. Norintiems laiką leisti ramiau – įrengtos pavėsines, stalai žaisti šaškėmis.
Be to, gyventojai gauna ir neplanuotą privalumą – auga ir turto erdvė – kompleksiškai renovuotas kvartalas pritraukia daugiau verslo investicijų, o savo būstą parduoti ar išnuomoti tampa gerokai paprasčiau. Už būstą renovuotame daugiabutyje gyventojai yra pasiryžę mokėti net 10-20 proc. daugiau, o nemodernizuotame pastate butą parduoti darosi vis sudėtingiau.
Ar žinojote, kad būtent pastatų sektoriuje slypi vis dar neišnaudotas potencialas kovoti su klimato kaita?
Skaičiuojama, jog arti 80 proc. Europos pastatų yra energiškai neefektyvūs, jie sunaudoja 40 proc. visos energijos ir į atmosferą išleidžia apie 36 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) skaičiavimai rodo, kad nuo 2013 m. baigtų renovuoti daugiabučių sutaupytos šiluminės energijos kiekis per metus sudaro apie 688 GWh, tai yra daugiau nei 160 tūkstančių tonų mažiau CO2 išmetimų kasmet.
Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos pagalba savo būstus atnaujinantys gyventojai prie aplinkos tausojimo taip pat gali prisidėti ir įsirengdami atsinaujinančius energijos šaltinius – terminius saulės kolektorius, fotovoltines saulės modulių jėgaines, geoterminį šildymą.
Šiuo metu Lietuvoje jau renovuota daugiau nei 2450 daugiabučių, kuriuose yra arti 70 tūkst. butų, šiuo metu yra atnaujinami dar daugiau nei 400 daugiabučių ir beveik 1000 projektų rengiasi statybos rangos darbų pirkimams.
Jei bent į vieną klausimą atsakėte taip –
inicijuokite savo daugiabučio
renovaciją!
