Per šiek tiek daugiau nei du mėnesius itin užkrečiama liga išplito iš epicentro Uhane, Kinijoje, į mažiausiai 108 šalis, susargdindama daugiau kaip 119 000 žmonių ir nusinešdama daugiau nei 4200 gyvybių. Vyriausybės visame pasaulyje mėgina pažaboti protrūkį uždarydamos sienas ir didelę dalį ekonomikos.
Dar prieš pasklindant COVID-19, Kinija, Honkongas ir kai kurios Pietryčių Azijos šalys 2003 m. išgyveno SARS protrūkį, vėliau – MERS ir kiaulių gripą. Visa tai suteikė jiems patirties kovojant su infekcinėmis ligomis, teigia Londono Kingso koledžo profesorius ir buvęs Pasaulio sveikatos organizacijos sveikatos politikos vadovas Kenji Shibuya. „Jie turi sukaupę žinių ir praktikos, todėl kitoms šalims vertėtų pasimokyti iš jų patirties“.
Dar per anksti sakyti, kad naujasis koronavirusas Azijoje jau įveiktas – nors Kinija ir tvirtina, kad jos epidemija jau pasiekė kulminaciją. Kitur, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, laikomasi radikaliai priešingo požiūrio į izoliaciją. Tačiau Azijos šalių patirtis gali būti vertinga Vakarų valstybėms, tik dabar susiduriančioms su grėsme.
Štai kaip tvarkomasi Azijoje:
Testavimas
„Nesvarbu, kaip organizuojama jūsų sveikatos ar politinė sistema, esminiai epidemijos kontrolės punktai išlieka tie patys“ – testuoti, atsekti, izoliuoti ir informuoti, teigia Jessica Justman, Kolumbijos universiteto epidemiologijos profesorė.
Pietų Korėja, kurioje infekuotų asmenų skaičius didžiausias visoje Azijoje (neskaitant Kinijos), patikrina daugiau kaip 10 000 žmonių per dieną – tai visame pasaulyje sparčiausias testavimo tempas. Ten tyrėjai viruso testavimo rinkinį pradėjo kurti dar sausio pabaigoje, kai pačioje Pietų Korėjoje tebuvo mažiau kaip 10 atvejų. Jiems padėjo ir paspartinto reguliavimo patvirtinimo sistema, sukurta po MERS protrūkio 2015 m.
Veiksmingas testavimas Pietų Korėjai leido anksti aptikti ir gydyti užsikrėtusius žmones, šitokiu būdu sulėtinant viruso plitimą ir sumažinant mirštamumą iki mažiau nei 1 proc.
Iš kitos pusės, Japonija sulaukė kritikos dėl nepakankamo žmonių tikrinimo, nes tai padidina tikimybę, kad daugybė nenustatytų atvejų liks nekarantinuoti ir virusas bus išplatintas dar plačiau. Kyla susirūpinimas, kad su šiuo keblumu susidurs ir JAV, nes aiškėja, kad patogenas cirkuliuoja kur kas ilgiau, nei yra žinoma kai kuriose valstijose.
Norint ištirti, kaip virusas plinta, ir ar jis nepradėjo naudoti naujų perdavimo terpių, reikia atlikti kuo daugiau, o ne kuo mažiau tyrimų, interviu pabrėžė Pasaulio sveikatos organizacijos Kinijos atstovas Gaudenas Galea.
Masinis karantinas
Kinija pribloškė visą pasaulį, sausio pabaigoje uždariusi Hubėjaus provinciją kartu su sostine Uhanu ir veiksmingai karantinavusi 60 milijonų žmonių. Tokio precedento neturinčio žingsnio tikslas – pažaboti protrūkį.
Tyrimai parodė, kad priemonė iš tiesų sulėtino koronaviruso plitimą svetur. Remiantis Šiaurės rytų universiteto tyrėjų grupės žurnale „Science“ kovo 6 d. paskelbtu straipsniu, panašu, kad Uhano karantinas sumažino viruso plitimą užsienyje beveik 80 proc.
Praėjusią savaitę Italija žengė dar ryžtingesnį žingsnį nei Kinija, tapdama pirmąja šalimi, pabandžiusia įvesti karantiną valstybiniu mastu – tačiau tik po to, kai sulaukė nuodugnaus patikrinimo, nes mirčių skaičius per savaitę išaugo beveik dešimteriopai. Niujorkas išleido nurodymą izoliuoti visą Niu Rošelį – infekcijų židinį. Penktadienį Filipinai uždarė sostinę Manilą, apribodami keliones į ir iš miesto, kuriame gyvena 12 milijonų žmonių.
Tokia politika nėra panacėja ir sulaukia kritikos dėl didelių socialinių kaštų. Hubėjuje vietinė medicinos sistema buvo perkrauta ir nesugebėjo suteikti pagrindinės priežiūros, sukeldama gyventojams daug nepatogumų.
„Neturėtume romantizuoti kinų požiūrio, atsižvelgiant į jo padarytą ekonominę ir socialinę žalą“, – pažymėjo Yanzhong Huang, Pietų Orindžo Seton Holo universiteto globalių sveikatos tyrimų direktorius.
Socialinis atsiribojimas
Socialinis atsiribojimas – masinių renginių atšaukimas ir žmonių susibūrimo vietų uždarymas – visuomenės sveikatos ekspertų dažnai nurodomas kaip viena veiksmingiausių priemonių sustabdyti protrūkį, o jo rezultatai buvo įrodyti dar 1918 m. gripo pandemijos metu.
Už Kinijos ribų Honkongas anksčiau už kitus ėmėsi drastiškiausių priemonių ir sausio pabaigoje uždarė mokyklas. Ši tvarka tebegalioja, o po kelių savaičių Honkongo pavyzdžiu pasekė ir Japonija. Visame regione vyriausybės ir kompanijos atšaukė prekybos konferencijas ir kino festivalius, o kai kurie sporto renginiai buvo atšaukti arba surengti be žiūrovų.
Kaip teigiama Australijos tyrėjų praėjusią savaitę paskelbtame straipsnyje, nebrangios prevencinės priemonės, tokios kaip socialinis atsiribojimas ir kampanijos, raginančios laikytis griežtesnės higienos, gali padėti pažaboti infekcijų plitimą.
Žinoma, šie veiksmai priklauso nuo visuomenės paklusnumo, kuris labiau būdingas Azijos šalims, kur yra daugiau autoritarinių vyriausybių, arba kultūroms, kuriose pabrėžiama socialinė harmonija.
„Tikėtina, kad JAV vyriausybė negalės priversti gyventojų laikytis socialinio atsiribojimo, – teigia „Stanford Medicine“ užkrečiamųjų ligų specialistas Eranas Bendavidas. – Individams ir bendruomenėms teks patiems prisiimti atsakomybę.“
Dideli duomenys
Naujojo koronaviruso plitimas išsivysčiusiose Azijos šalyse leido vyriausybėms ir programų kūrėjams kaip atsaką pasitelkti technologijas. Skaidri, savalaikė viešoji informacija taip pat padeda išsklaidyti žmonių baimes ir nerimą.
Taivane centralizuota reagavimo komanda integravo nacionalinio sveikatos draudimo, imigracijos ir muitinės duomenų bazes: surinkti duomenys leidžia atsekti žmonių kelionių istoriją ir klinikinius simptomus. Ji taip pat panaudojo mobiliuosius telefonus, kad galėtų atsekti žmones, atvykstančius iš padidintos rizikos zonų, ir juos karantinuoti.
Singapūras ėmėsi panašių priemonių, taip pat – didelio masto kontaktų sekimo ir baudžiamųjų priemonių tiems, kurie nepaiso nurodymų laikytis karantino arba meluoja apie savo kelionių istoriją.
Pietų Korėjos programuotojai panaudojo vyriausybės duomenis ir naujienų pranešimus, kad sukurtų svetaines ir programas, leidžiančias vartotojams pasitikrinti, ar aplink juos nėra koronaviruso atvejų. Honkongo sveikatos departamentas sukūrė interaktyvų žemėlapį, kuris leidžia gyventojams sekti nustatytus atvejus ir jų aptikimo lokaciją.
Tačiau tam reikia suskaitmeninti vyriausybės įrašus ir sveikatos priežiūros duomenis bei plačiai naudoti išmaniuosius telefonus, pažymi K. Shibuya iš Kingso koledžo. Be to, duomenų privatumas Europoje ir JAV gali būti opesnė problema nei kai kuriose Azijos dalyse. Dar griežtesnis Kinijos piliečių stebėjimas protrūkio metu kelia ir etinių klausimų.
Išlaidų padengimas
Potencialiai užsikrėtę pacientai gali vengti kreiptis į gydymo įstaigą, bijodami išlaidų ar praleistų darbadienių, o tai gali žlugdyti protrūkio valdymo pastangas.
Pasak ekspertų, geriausia vyriausybių ir draudimo įmonių pozicija būtų padengti testavimo išlaidas. Tokia priemonė jau rodo rezultatus: Tailandas didelės rizikos pacientams suteikė nemokamą testavimą ir gydymą, o tai padrąsino žmones kreiptis į gydytojus. Remiantis šalies sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, iki kovo 11 d. maždaug 95 proc. iš daugiau nei 4800 tiriamų pacientų į ligoninę atvyko savanoriškai.
Japonijos vyriausybei teko keliskart paraginti kompanijas leisti darbuotojams pasiimti nedarbingumą, užuot naudojus atostogų dienas. JAV taip pat susiduria su panašiomis problemomis dėl apmokamų nedarbingumo atostogų.
