Jei jūs žinote, kaip turėti gyvenime stabilų pinigų srautą, tai straipsnis greičiausiai ne jums ir ne apie jus. Bet jei pas jus pinigai ateina, kaip banga greitai ir taip pat greitai atslūgsta, svarbu susimąstyti ir gink Dieve nepradėti tų marazmų – „tai jo... pinigai ant medžių neauga, pinigus sunku uždirbti, pinigai ne man, tik turčiai turi pinigų kiek reikia“... Svarbu atsiminti – kai yra blogai – visa tai baigsis ir tai praeis, tik nereikia tame užstrigti.
Blogas įsitikinimas, kad gyvenimas yra banguotas, ta prasme, kad būna ir gerų ir blogų laikų. Ne aplinkybės, ne bangos nusprendžia kaip bus, jūs nesate auka ant bangos, jūs patys galite spręsti. Teko girdėti posakių „gyvenimas kaip zebras – juoda balta, gyvenime turi būti ir baltų ir juodų dienų“ – tai ribojantys įsitikinimai, kurie neveda pirmyn. Arba veda bet labai lėtai. Kas pasakė, kad taip turi būti, o jei aš sakau, kad neturi taip būti, kad gyvenimas gali būti toks kokio norite, kad gali būti gražus ir turtingas.
Taigi kas trukdo mums turėti stabilų, kontroliuojamą pinigų šaltinį? Vienuose mokymuose girdėjau pasakymą, kad pinigai, kaip gyvenimo išraiška, išraiška tavo sėkmės – jei darai darbą bet neuždirbti, tai reiškia, kad kažkas negerai, nes tu aukoji laiką, savo gyvenimą, bet pinigai neateina. Tai kas trukdo ateiti pinigams į mūsų gyvenimą. Visų pirma reikia ieškoti ir rasti darbą, kuris patiktų, kur jaustumeisi gerai, kur galėtumei realizuoti savo patirtį.
Buvimas ne savo vietoje – kankinamės nes čia maždaug galima uždirbti. Kuomet mes dirbame kas mums patinka ir nelaukiame penktadienio ir neverkiame pirmadienį – tai sveika mūsų kūnui, o jei kankinamės, tai žalojame save ir taip aukojamas kūnas dėl pinigų ir tie pinigai bus naudojami kūno atstatymui.
Kas dar neprileidžia mūsų prie pinigų?
Baimės – ko mes bijome, tą mes pritraukiame. Jei bijome skolų, bijome kad pritrūksime – ko bijome tą pritraukiame.
Koncentracija į trūkumą – lengva pasakyti, kad nesikoncentruok į tai, kad trūksta, sąskaitos neapmokėtos, antstoliai rėkia, ir kaip nesikoncentruoti, niekur negali išvažiuoti, negali vaikui nupirkti ko reikia – bet su tuo reikia irgi dirbti.
Savęs vertinimas – „aš niekada nieko neturėjau, aš nevertas, tai ką aš čia galiu“. Kai tau sako „ačiū“ – tu sakai – „nėra už ką“ – nevertini savo padaryto darbo.
Vertė kaip specialisto – ko tu vertas kaip specialistas. Labai dažnai savarankiškai dirbantiems labai sunku pasakyti savo paslaugos kainą, yra žmonių, kurių paklausus – „na tai kiek aš tau skolingas“ – pradeda muistytis, mykti ir išlemena porą kartų mažesnę kainą nei norėtų. Dažnai būna gėda paimti pinigus už savo atliktą darbą, nepatogu imti, pasakyti kainas, jaučiame norą pasiteisinti kodėl tiek kainuoja. Žmonės jaučia neužtikrintumą ir jiems gaila juos duoti. Kaltė kad imi pinigus, stipriai blokuoja pinigų srautą. Žmonės jaučiasi nepatogiai, nors jie padarė darbą, įdėjo daug pastangų, žinių. Ir tai viskas tik įsitikinimų lygmenyje.
Vertybių disbalansas – tu labai trokšti šeimos, šeima svarbiausia, šeimai laikas svarbu, - dažnai save taip apgaudinėjame, nes vietoje to kad būtumei su šeima, tu dirbi trijuose darbuose ir negali skirti laiko, ir tu jautiesi blogai, ir ta vertybė eina žemyn. Ir vis bandome apgauti save ir aplinką, kad šeima mums vertybė, bet ar tikrai?..
Gyvenimas senose energijose – gyvename tarp inkarų, kurie traukia mus žemyn, tarp tų kurie nieko neturi ir nieko nenori turėti. Tie žmonės traukia žemyn, juos erzina, kad tu nori kažko siekti. Atsiribokite kiek įmanoma nuo tokių žmonių.
Apsikrovimas daiktais, kaip balastas traukia žemyn. Mums tiek daiktų ir rūbų nereikia, prieš 30 metų pirktas skuduras dūlėja spintoje, užima vietą neįleidžia naujų rūbų, nes turime nuostatas – o jei prireiks, jei kažkada nebus naujų, nes nebus pinigų, taip ir blokuojame naujų daiktų atėjimą į savo gyvenimą.
Motyvacijos nebuvimas – „užtenka ant maisto, galą su galu suduriu ir ko dar reikia, juk aukščiau bambos neiššoksi“. Tokiems svarbu išgyventi tik šią dieną, tai irgi neveda į turtus, nes tau nieko nereikia.
Atsakomybės neprisiėmimas – aš turiu prisiimti atsakomybę už tai, ką aš turiu ir ko neturiu. Nekaltinkite kitų, kiti nekalti. Visų kaltinimas yra savo atsakomybės neprisiėmimas – aukos rolė.
Atidėliojimai, nenoras spręsti. Vyksta momentai, kurie nemalonūs, neskanūs, bet svarbūs, jei jų nesprendžiame jie tempia mus į dugną, juos reikia paimti ir išspręsti ir viskas. Malonūs dažniausiai neatneša rezultato, o tie kurie nemalonūs reikalauja daugiau laiko ir jie duoda rezultatą.
Pinigai yra neteisingai nuteisti, juos reikia išteisinti ir nebijoti, nieko bloga nenutiks jei pradėsite uždirbti daugiau.
Paanalizuokime situaciją, kai žmogus lyg ir nori daugiau pinigų, bet kažkodėl to nedaro, atrodytų niekas netrukdo jam siekti jo tikslo, bet nesiekia ir viskas. Kur gali slypėti šaknys, kokias slaptas naudas gauname neuždirbdami daugiau.
Paanalizavus, tų "naudų" galima rasti labai daug.
Jei gausiu didelę algą, pirksiu brangius daiktus, o tada bijosiu, kad juos kas pavogs.
Jei daugiau uždirbsiu, natūralu turėsiu daugiau atsakomybių, rūpesčių.
Mano pajamos viršys vyro pajamas, o aš manau, kad vyras turi būti „maitintojas“.
Daugiau nervų ir jėgų reikės atiduoti darbui, neturėsiu tiek laisvo laiko.
Kaip matome, pinigų norisi, tačiau baugina su jais susiję tariami nemalonumai. Ir kartais jie būna daug stipresni už norą pradėti savo verslą ir laikui bėgant pasiekti finansinę nepriklausomybę.
Mūsų pačių protas labai dažnai pats „knisa mums protą“, viskas mums gyvenime duodama lengvai, bet pirma turite įtikinti savo protą ir paleisti ribojančius įsitikinimus.
