Gydytojas apie hemorojų: žmonės gėdijasi, todėl laiku nesikreipia į gydytojus

Hemorojus – liga, apie kurią daugelis žmonių vengia kalbėti, o jos gydymą nuolat atidėlioja. Visgi gydytojai pastebi, kad hemorojumi serga beveik pusė vyresnių nei 50 metų žmonių, tačiau vis dažniau skundžiasi ir jaunesni asmenys. Laiku nesikreipus į gydytojus, hemorojus gali tapti tikra kančia.

Hemorojus – simptominis išangės veninių rezginių (kaverninių kūnelių) padidėjimas ir nuslinkimas žemyn.

Statistikos departamento duomenimis, šia liga dažniau suserga 45–65 metų amžiaus, vakarietiško gyvenimo būdo ir mitybos, aukštesnės socialinės klasės vyrai. Tačiau „Gijos Klinikų“ abdominalinės chirurgijos gydytojas, koloproktologas Tadas Latkauskas teigia, kad hemorojus „jaunėja“ ir dėl to kalti pakitę mūsų gyvenimo įpročiai – daug sėdime, valgome bet ką bei neretai patiriame stresą.

„Sunku moksliškai įrodyti ryšį tarp patiriamo streso ir hemorojaus. Skubėjimas, įtampa ir stresas kasdieniniame gyvenime veikia žmonių mitybą, gyvenimo būdą, o tai turi įtakos hemorojaus simptomų atsiradimui“, – aiškina gydytojas.

Kas lemia hemorojaus atsiradimą?

Ši liga gali atsirasti dėl padidėjusio spaudimo (stanginimosi), kurį sukelia prasti tuštinimosi įpročiai bei išangės pilnakraujystė. Pastarąją lemia ilgalaikis sėdimas ar stovimas darbas, aštrus maistas, alkoholis, nėštumas.

T. Latkauskas aiškina, kad hemorojus, nors ir nėra mirtina liga, gali įsisenėti ir taip sukelti didelių komplikacijų. „Kraujavimas tuštinimosi metu ar jo pabaigoje yra pirmasis šios ligos signalas. Kiek vėliau gali pasireikšti skausmas, šlapiavimas, mazgų iškritimas ar niežulys“, – perspėja gydytojas koloproktologas.

Vis dėlto gydytojas pastebi, kad žmonės yra linkę atidėlioti gydymą ir neprašo profesionalios pagalbos pasirodžius pirmiesiems simptomams. „Žmonės labai nenoriai atvirauja apie šią ligą, drovisi eiti pas specialistus ir bando gydytis patys, tačiau kreiptis į gydytojus rekomenduojama kuo greičiau, t. y. kol nedideli nepatogumai netapo dideliais rūpesčiais. Laiku susirūpinus gydymas būna lengvesnis ir greitesnis“, – drąsina T. Latkauskas.

Chirurginė intervencija – ne vienintelis gydymo būdas

Pasak T. Latkausko, gydymo būdas priklauso nuo ligos pobūdžio ir laipsnio. „Gali būti skiriamas konservatyvus medikamentinis gydymas (dieta, žvakutės, geriami preparatai), atliekamos minimalios invazinės procedūros arba skiriama hemorojinių mazgų šalinimo operacija“, – aiškina gydytojas.

Operacinis gydymas, specialisto teigimu, yra rekomenduojamas esant užleistam hemorojui, o taip pat ir kitai patologijai – išangės pūliniui, lėtinei įplėšai (kai konservatyvus gydymas yra neefektyvus), storosios žarnos vėžiui ar storosios žarnos polipams. Atlikus hemorojaus operaciją, pacientas turi laikytis gydytojo sudaryto tolesnio medikamentinio gydymo plano, režimo ir parinktos dietos.

Taip pat gali būti taikomas ir hemorojinių mazgų gydymas lazeriu. Pasirinkus šį modernų būdą, nelieka didelių žaizdelių išangės srityje, o pacientas patiria mažesnį pooperacinį skausmą bei gali greičiau grįžti į darbą.

Profilaktika prasideda nuo sveiko gyvenimo būdo

Anot koloproktologo, pirmasis būdas, padedantis užkirsti kelią šiai ligai, – individualiai išsiaiškinti, kas galėtų sąlygoti hemorojaus ir jo simptomų atsiradimą. „Dažniausiai pacientams rekomenduojama mitybos korekcija, raginama atkreipti dėmesį į tuštinimosi įpročius, vengti vidurių užkietėjimo ir ilgo sėdėjimo tualete. Dirbantiems sėdimą darbą rekomenduojama daryti reguliarias pertraukėles, vengti alkoholio, aštraus maisto, o esant reikalui mūvėti kompresines kojines, kurios aktyvina kraujotaką“, – pataria gydytojas koloproktologas.

T. Latkausko nuomone ne mažiau svarbus ir sveikas gyvenimo būdas, fizinis aktyvumas bei mityba, nepamirštant vartoti pakankamai skysčių, augalinio bei skaidulinio maisto.

Reikėtų prisiminti, kad hemorojaus simptomai gali slėpti ir rimtesnės ligos požymius, todėl žmonėms, ypač vyresnio amžiaus, rekomenduojama savalaikė specialisto konsultacija ir detalesnis žarnyno ištyrimas.