Specialiai jai kūrėjo Jano Fabre pastatytas monospektaklis, pavadinimu „Mirties angelas“, rodomas jau nuo 2003 metų. Anot režisieriaus, jis skirtas Andy Warholui ir į jį panašiems žmonėms – nemirtingoms meno ikonoms, pergyvenusioms savo fizinį pavidalą.
Pats šiuolaikinio meno kūrėjas Janas Fabre šį savo pastatymą įvardija kaip trijų protų susitikimą: Warholo, Forsytho ir Fabre. Spektaklio pradžioje Ivana Jozic guli ant pilvo į šonus ištiesusi rankas – ji ant nedidelės platformos pačiame susikaupusios auditorijos viduryje. Raitydamasi ir leisdama keistus garsus ji tarsi prisikelia akistatai su savo kita puse – Forsythu.
Kaip ir galima nuspėti, tikro menininko vidinis monologas gana ekscentriškas, pilnas grotesko, sudarantis įspūdį, kad tiek I. Jozic, tiek W. Forsythas – ne šio pasaulio veikėjai. Aktorė juokiasi ir sako, kad būtent tokios transformacijos ir siekė režisierius – „mes netampame kitu žmogumi, bet tampame kitokie“.
„Mirties angelas“ virš Maskvos sklendžia kasmetinio festivalio „Teritorija“ kvietimu.