It burtininkės lazdele Mirga vadovavo daugiau nei 80-ies muzikantų „Santa Cecilia“ simfoniniam orkestrui, atlikusiam kompozitorių Debussy ir Mozarto kūrinius. Klasikinės muzikos pasaulį sužavėjęs jos „elfiškas“, optimistinis, tarsi į kiekvieną instrumentą įsikūnijantis dirigavimo stilius buvo išlaikytas visas net dvi pasirodymo valandas.
Koncertas buvo svarbus abipusiai. „Santa Cecilia“, romėnų muzikantų globėjos vardu pavadinta akademija, yra viena seniausių muzikos institucijų pasaulyje. Ji įkurta prieš beveik 500 metų, o akademijos simfoninis orkestras įkurtas prieš daugiau nei 100 metų. Vilniaus Čiurlionio menų mokykloje profesinį kelią pradėjusi dirigentė yra dirigavusi Vokietijos, Danijos, Lietuvos simfoniniams orkestrams, bet koncertas Italijoje buvo lig tol nepažinta teritorija.
Ovacijomis ir šūkiais „Brava“ („Bravo“ sveikinimo atitikmuo moteriai) palydėtas Mirgos pasirodymas Romoje buvo dar didesnis laimėjimas žinant, kad ji į sceną lipo besilaukdama kūdikio. Vasarį 31-erių metų dirigentė pranešė, kad vasaros pabaigoje taps mama. Po kelių mėnesių atostogų ji planuoja grįžti į darbą – Birmingamo simfoninį orkestrą, kur yra dirigentė ir meno vadovė.
Vadovauti vienam svarbiausių Jungtinės Karalystės orkestrų lietuvė pradėjo prieš dvejus metus. Tada Mirgos vardą pirmą kartą išgirdo plačioji Lietuvos visuomenė, nors anksčiau ji jau buvo dirigavusi Los Andželo filharmonijoje ir laimėjusi prestižinį Salzburgo festivalio jauno dirigento prizą.
BBC, „The Guardian“ ir kiti pasauliniai britų žiniasklaidos kanalai atkreipė dėmesį į Gražinytę ne tik dėl jos talento, kilmės ir jauno amžiaus, bet ir dėl vis dar ypač mažos moterų dirigenčių dalies klasikinės muzikos scenoje. Mirga sako lig šiol gaunanti mamų padėkas, kad jaunoms dukroms ji rodo pavyzdį, kokios karjeros galima siekti. Žurnalas „Politico“ ją įtraukė tarp 28 svarbiausių šių metų europiečių. Prancūzijos televizija „Arte“ apie Gražinytės karjerą sukūrė dokumentiką. Lietuvoje daugelio dar neatrasta dirigentė padarė didžiulį darbą – sugebėjo klasikine muzika sudominti tuos, kurie įprastai nuo jos būna nusisukę.
Prezidentė pamačiusi Mirgos dirigavimą: „Jos rankos kalbėjo“
Romoje tarp koncerto klausytojų buvo ir specialiai susitikti su Mirga atskridusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vasario 16-osios proga ji norėjo įteikti dirigentei medalį už nuopelnus Lietuvai, tačiau joms nepavyko susitikti Vilniuje. Praėjus beveik trims mėnesiams jos penktadienį susitiko Romoje.
„Buvo gera matyti kaip Mirga puikiai vadovauja orkestrui, turinčiam tokią ilgą istoriją. Mačiau, kaip jos rankos kalbėjo. Ji gali atrodyti trapi, bet energija, kurią ji duoda mums visiems, orkestrui ir pačiai muzikai – tai neįtikėtina.“ Įteikdama medalį prezidentė Dalia Grybauskaitė pavadino Gražinytę „geriausia šalies ambasadore.“
Atsiimdama apdovanojimą tarptautiniams svečiams Mirga papasakojo istoriją apie Lietuvos dainuojančią revoliuciją. „Dainos mums atnešė naują nepriklausomybę 90-aisiais. Nebuvo kovos, vietoje jos buvo dainos ir buvimas kartu. Ši muzikoje atsiradusi vienybė leido mums pasiekti svarbiausius politinius tikslus. Kultūra yra mūsų svarbiausias ginklas. Gera juo šiandien dalintis.“
Lietuviško meno dėlionė Italijoje
Kultūros ginklų dalybos Romoje tęsis iki gegužės 15-osios. Lietuvos kultūros instituto organizuojamame „Flux“ festivalyje penktadienį pristatyta Deimanto Narkevičiaus videoinstaliacija, romiečiai išgirs Jurgio Mačiūno muzikos koncertą, pamatys Eimunto Nekrošiaus, Rugilės Barzdžiukaitės, Kamilės Gudmonaitės, Oskaro Koršunovo spektaklius, Lietuvos videomeno parodą, Jono Meko filmus, Vito Luckaus fotografijų parodą, architektūros parodą „Optimizmo architektūra“.
Iš skirtingų dėlionės dalių Italijoje susijungia išsamus šiandieninės Lietuvos kultūros piešinys, kartu žymintis ir atkurtos nepriklausomybės 100-metį.
Autorius į Romą skrido Lietuvos kultūros instituto lėšomis. Teksto turiniui tai įtakos neturi.
