„Tikriausiai pasilikusi ji būtų buvusi partrenkta pro šalį važiuojančių automobilių. Jei taip ir nebūtų nutikę, kalytė nebūtų išgyvenusi dėl virusų, niežų, parazitų ir kitų šioje vietovėje dažnų susirgimų“, – „The Dodo“ sakė T. Johnston.

Moteris parsivedė Bellą namo ir netrukus ją priglaudė kaip savą. Bet net ir priglaudusi kalytę T. Johnston negalėdavo ramiai praeiti pro kitus panašaus likimo šunis, valkataujančius gatvėse. Tailande buvo daugybė šunų, kuriems reikėjo pagalbos – atstumti ir niekam nereikalingi gyvūnai kentėjo nuo alkio, sveikatos sutrikimų. Kur moteris bepažiūrėtų, ji matė gyvūnus, kuriems reikia pagalbos.

„Vakarų šalyse esama prieglaudų ir pagalbos gyvūnams centrų, kuriuose pasirūpinama tokiais gyvūnais. O štai Tailande jų yra labai nedaug“, – sakė moteris.

Songhloje buvo viena valstybinė prieglauda, bet T. Johnston išgąsdino tai, ką nuvykusi joje išvydo. Kadangi prieglaudai trūksta finansavimo, šunys čia ilgai neišgyvena.

Anglų kalbos mokytoja Tailande dirbusi T. Johnston pradėjo rūpintis šunimis savo namuose duodama jiems maisto, suteikdama saugią pastogę miegoti ir būtiniausią veterinarinę pagalbą. Ji taip pat mėgino surasti šunims naujus namus ir nemaža jų dalis buvo priglaudžiama Amerikoje gyvenančių šeimų.

Net kai ji negalėdavo šunų iš gatvės parsivesti namo, moteris vis tiek jiems duodavo maisto ir suteikdavo būtiniausią pagalbą.

Nors Tailande buvo gyvūnais besirūpinančių organizacijų ir pavienių asmenų, T. Johnston teigimu, čia trūko didelių organizacijų, galinčių išgelbėti šunis Songhloje. Todėl ji nusprendė to imtis pati.

Kai vietiniai pastebėjo, jog moteris namo parsiveda šunis, jie pradėjo palikinėti nereikalingus šuniukus prie jos namų. „Vietiniai dažnai fotografuoja mane ir juokiasi vietoje to, jog ištiestų pagalbos ranką. Veterinarai taip pat ne visada gali padėti. Negana to, jog gelbėju ir gydau šunis, taip pat turiu susidurti su daugybe kitų nemalonumų, dėl kurių šis darbas tampa dar sunkesnis. Nepaisant to, esu atkakli ir niekada nepaliksiu gyvūnų nelaimėje“, – teigė T. Johnston.

Šiuo metu moteris rūpinasi 38 benamiais šunimis savo namuose, dar 50 šunų ji rūpinasi gatvėse.

Jau 6 metus šunis gelbėjanti moteris nusprendė įkurti pagalbos grupę „Thai Street Paws“. T. Johnston svajoja apie klinikos įkūrimą, kurioje galėtų sterilizuoti gyvūnus ir suteikti jiems būtiniausią pagalbą.

„Žinau, kad negaliu išgelbėti kiekvieno šuns, tačiau noriu padėti kiek galėdama daugiau. Dėl to nesustoju daryti to, ką darau. Noriu tai pakeisti“, – teigė ji.

Daugiau rasite čia.