Apie tai kalbėjomės su Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto finansų katedros docente daktare Dalia Kolmatsui. Ji sutiko, kad mažiausiai rūpesčių turės tie, kurie savo senatvės pajamomis rūpinsis iš anksto.
– Seimas priėmė teisės aktų pakeitimus: nuo 2018 m. pakeitė pensijų skaičiavimo būdą, naujai reglamentuoti valstybinės socialinio draudimo pensijos finansavimo šaltiniai, padidintas būtinojo stažo reikalavimas. Kam buvo reikalingi šie pakeitimai? Tai naudinga „Sodrai“ ar būsimiems pensininkams?
– Šie pakeitimai reikalingi dabartiniam pensijų skaičiavimo ir finansavimo būdui tobulinti. Pagrindinę perskirstomąją pensijos dalį nutarta vadinti bendrąja dalimi, likusią, tiesiogiai atspindėsiančią asmens mokėtų įmokų indėlį į socialinio draudimo sistemą, siūloma vadinti individualiąja pensijos dalimi.
Dabar galioja pagrindinės ir papildomos pensijos dalies sąvokos. Bendrąją pensijos dalį, kuri turėtų atlikti apsaugos nuo skurdo funkciją, siūloma finansuoti iš valstybės biudžeto – taip šios dalies finansavimas priklausys nuo valstybės biudžeto pajamų ir jų augimo dydžių ir pajamų šaltinių.
Valstybinio socialinio draudimo lėšomis siūloma finansuoti griežtai su asmens mokėtomis įmokomis susietą individualiąją pensijos dalį.
Būtinąjį stažą nuo 2017 m. siūloma pradėti didinti po pusę metų per metus, kol 2026 m. jis pasieks 35 m. Dabar vidutinis stažas, už kurį skiriama senatvės pensija, sudaro 37 m., todėl ilginant pensinį amžių, kai dirbantieji ilgiau lieka darbo rinkoje, po truputį didinamas ir būtinojo stažo pensijai reikalavimas.
– Nutarta nuo 2018 m. po pusę metų per metus pradėti didinti ir būtinojo stažo senatvės pensijai skirti reikalavimą, kol 2027 m. jis pasieks 35 metus. Pildosi liūdna prognozė, kad pensinis amžius ir toliau bus didinamas, o riba kol kas nežinoma?
– Ilgėjant gyvenimo trukmei, valstybė turi rasti balansą tarp gaunančių pensijas ir mokančių mokesčius. Dabar senatvės pensijų amžius didinamas po 4 mėn. moterims ir 2 mėn. vyrams kasmet, kol 2025-aisiais pasieks 65 metus.
Tai ne riba, nes dabar Norvegijoje taikomas 67 m. senatvės pensinis amžius, Švedijoje ir Suomijoje maksimalus išėjimo į pensiją amžius siekia atitinkamai 67 ir 68 m.
Ilgėjant senatvės pensijos amžiui, didinamas ir stažas, reikalingas senatvės pensijai gauti, nes pagal dabar galiojančius įstatymus, už kiekvienus papildomus stažo metus virš būtinojo stažo senatvės pensijai gauti valstybė papildomai moka 3 proc. bazinės pensijos – 3,36 Eur. Kuo trumpesnis yra būtinasis stažas, tuo didesnį priedą valstybė turi mokėti.
Pensinio amžiaus didinimo riba nėra žinoma, tikėtina, kad ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, jis vėl bus peržiūrėtas.
– Pensija susidės iš bendrosios ir individualiosios pensijų dalių. Ką tai pakeis?
– Be jau minėtų veiksnių, vienas svarbiausių įstatymo pakeitimo tikslų yra įgyvendinti Europos Tarybos rekomendacijas.
Šie pakeitimai, pasiūlyti Vilniaus universiteto atstovų, reikalingi Lietuvos reguliavimą priartinti prie kitose šalyse egzistuojančios praktikos. Kitose šalyse egzistuoja nacionalinė pensija, kuri, kaip ir minėta, atlieka apsaugos nuo skurdo funkciją ir yra finansuojama iš valstybės biudžeto.
Individualiajai pensijos daliai įvertinti siūloma įvesti pensijos apskaitos vienetų sistemą. Mokėdamas pensijų draudimo įmoką (ar mokant ją darbdaviui), kiekvienas apdraustasis, kad ir koks būtų jo užimtumo pobūdis (samdomas, savarankiškai dirbantis ir t .t.), per metus įgytų tam tikrą apskaitos vienetų skaičių.
Ši tvarka leistų aiškiau atsižvelgti ir į dalyvavimą privačiam pensijų kaupime. Kaip teigiama įstatymo aiškinamajame rašte, apskaitos vienetų sistema panaikintų dabartinę pensijų formulės ydą, kai įmokų mokėjimas tam tikrais atvejais gali ne didinti, o mažinti pensiją. Papildomų apskaitos vienetų įgijimas pensiją visada tik didintų.
– Už kiekvienus kalendorinius pensijų socialinio draudimo metus asmeniui bus apskaičiuojami apskaitos vienetai, jų per metus negalės būti daugiau nei 5. Tai reiškia, kad, pvz., 6 arba 10 kartų daugiau už vidutinį atlyginimą gaunantis asmuo gaus ne didesnę individualią pensijos dalį nei tas, kurio atlyginimas bus didesnis 5 kartus. Ar tai neskatins didesnius atlyginimus mokėti vokeliuose?
– Dabartinė sistema nėra palanki gaunantiems didesnius atlyginimus: asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas, apskaičiuojant senatvės pensiją, negali viršyti 5.
2016 m. draudžiamosios pajamos, skirtos socialinėms išmokoms indeksuoti, siekia 445. Asmenys, gaunantys didesnį nei 2 tūkst. 225 eurų apskaičiuotą atlyginimą, „Sodros“ mokesčius moka nuo viso atlyginimo, bet jų pensija skaičiuojama nuo 2 tūkst. 225 eurų sumos.
Įstatymo nuostata, kad individualiai pensijos daliai apskaičiuoti bus naudojamas koeficientas 5 nuo tų metų vidutinio šalies darbo užmokesčio, gerina daugiau uždirbančių asmenų situaciją ir didina jų pensijas, nes 2016 m. I ketvirtį vidutinis apmokestinamasis darbo užmokestis siekė 748 eurų.
Darant prielaidą, kad ši suma yra lygi paskutinių 4 ketvirčių vidutiniam šalies darbo užmokesčiui, maksimali apmokestinamų pajamų suma, nuo kurios būtų skaičiuojama senatvės pensija, siektų 3 tūkst. 740 eurų.
– Gal galima išskirti žmonių, kuriems pensijos gali padidėti ar sumažėti dėl naujos tvarkos, grupę?
– Ši tvarka naudinga dabar dirbantiesiems, nes būtent dėl to ir yra siūlomi pakeitimai. Įstatymo pakeitimais siūloma sukurti finansiškai tvaresnę, patikimesnę ir aiškesnę pensijų sistemą.
Nustačius aiškų pensijų indeksavimą, grindžiamą ne politiniais sprendimais, o aiškiais kriterijais, leidžiančiais įvertinti ir ekonomines sąlygas ir demografinius rodiklius (indeksuojama pagal 3 metų praeities ir 3 prognozinių metų darbo užmokesčio fondo pokyčių vidurkį), ekonomikai augant būtų formuojamas pensijų rezervas, jai smunkant pensijos nebūtų mažinamos.
Nauja tvarka aiškiau atskleis įmokų ir išmokų ryšį. Kaip aiškina įstatymo rengėjai, tai padės žmogui aiškiau suprasti, kokias pensines teises jis įgis, jei įmokos bus mokamos nuo viso priskaičiuojamo atlyginimo.
– Ar sutinkate, kad dirbantys žmonės iš esmės nežino, kaip jiems bus skaičiuojama pensija ir kokios gali tikėtis, nes po kiek laiko įstatymai vėl gali būti keičiami?
– Pensijos skaičiavimas apima labai ilgą laikotarpį, todėl natūralu, kad valstybė inicijuoja reformas, siekdama tobulinti veikiančią sistemą. Valstybės mokama pensijos dalis visada priklausys nuo valstybės ekonominės situacijos, dirbančių ir mokančių mokesčius žmonių skaičiaus, balanso tarp pensininkų ir dirbančiųjų, biudžeto politikos ir pan.
Lietuvoje jau yra sukurti įrankiai prognozuojamam pensijos dydžiui pasitikinti. „Sodros“ gyventojų aptarnavimo sistemoje EGAS galima sužinoti prognozuojamą senatvės pensiją, būsimas išmokas iš II pakopos galima pasiskaičiuoti naudojantis skaičiuokle, pateikta pensijusistema.lt. Sukauptas III pakopos pensijų fonduose sumas galima pasiskaičiuoti naudojantis valdymo įmonių skaičiuoklėmis.
Vakarų Europos šalyse jau seniai priimta, kad senatvės pensija žmonės rūpinasi savarankiškai, kaupdami papildomai privačiuose pensijų fonduose, investuojančiuose į įmonių akcijas ir obligacijas. Privatūs pensijų fondai taip pat susiduria su pokyčių rizika – daug pensijų fondų bankrutavo dėl apibrėžtų išmokų ir griežtų įsipareigojimų sistemos. Dabartinė apibrėžtų įmokų sistema leidžia sumažinti pensijų fondų bankroto riziką.
Verta pasirūpinti ir papildomais pajamų šaltiniais senatvėje, tai gali būti pajamos iš nuosavo verslo, nekilnojamojo turto nuomos pajamos, dividendų pajamos ir pan. Taip pat verta investuoti ir į vaikų mokslus bei jų gerovę – juk vaikai padeda tėvams senatvėje.
– Mažai žmonių patys kaupia pinigus II ir III pakopų pensijų fonduose arba kitaip. Ar šie pensijų kaupimo metodai padės sukaupti didesnes pensijas?
– Lietuvos II pakopos pensijų fonduose kaupia daugiau nei 1,223 mln. gyventojų, III pakopos pensijų fonduose – daugiau nei 48 tūkst.
Pernai II pakopos dalyvių skaičius padidėjo 65 tūkst. III pakopos – 12 tūkst. Tai rodo, kad kaupimo būdų populiarumas sparčiai didėja.
– Kaip savo ateitį turėtų planuoti dirbantieji, kad sulaukę 65 metų galėtų padoriai gyventi?
– Vienos didžiausios pasaulio turto valdymo ir finansinių paslaugų bendrovės „Fidelity Investments“ ekspertai rekomenduoja iki 30 m. amžiaus būti sukaupus pensijai 1 metinį atlyginimą, 40 m. amžiaus – 3, 50 m. – 6, 60 m. – 8, 67 m. – 10 metinių atlyginimų.
Planuoti ateitį ir kaupti pensijai reikėtų tik pradėjus dirbti – rekomenduojama pradėti nuo kaupimo II pakopos pensijų fonde, dalį lėšų nukreipti į III pakopos pensijų fondą ir pagal galimybes rinktis kitus investicinius produktus.
Manau, kad jau mokykloje turėtų būti mokoma apie asmeninį finansų ir pensijos pajamų planavimą. Valstybė yra sukūrusi puikius įrankius pensijai kaupti.
Kartu su tobulinama I pakopos sistema bendros žmogaus pajamos, pradedant taupyti tik pradėjus dirbti ir naudojantis visomis pensijų pakopomis, leistų pasiekti mokslininkų ir kitų šalių praktikų rekomenduojamus 80 proc., o kai kuriais atvejais net 100 proc. pajamų siekiančią pensiją.
Remiantis tarptautine praktika, tokios pensijos užtektų ne tik už šildymą susimokėti, bet ir kitiems žmogaus poreikiams (pasaulio pažinimas ar pagalba artimiesiems) patenkinti. Žinoma, viskas priklauso nuo žmogaus atlyginimo dydžio, bet tai – atskira tema.