Kojų mazgojimas jau IV a. buvo Krikšto apeigų Vakaruose dalis. Vėliau tradicija nyko, tačiau buvo išlaikyta vienuolynuose kaip tarnavimo vargšams ir bendruomenei ženklas.

Kaip įprasta Didįjį Ketvirtadienį, Kauno vyskupas įkalinimo įstaigoje aukojo Paskutinės Vakarienės Mišias. Po skaitinių ir pamokslo vyko kojų mazgojimo apeiga, primenanti Kristaus priesaką: „Jei tad aš – Viešpats ir mokytojas – numazgojau jums kojas, tai ir jūs turite vieni kitiems kojas mazgoti. Aš jums daviau pavyzdį, kad ir jūs darytumėte, kaip aš jums dariau“.

Vyskupas plovė kojas 12-kai nuteistųjų, kalinčių Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pravieniškių padalinyje.

Svarbus bendravimas su žmonėmis iš laisvės

Iškilmingose Didžiojo ketvirtadienio Mišiose meldėsi ne tik nuteistieji, bet ir pareigūnai, nelaisvėje gyvenančius žmones lankantys savanoriai.

„Socialinis darbas yra labai svarbi nuteistųjų pataisos priemonė ir į šią veiklą intensyviai įsijungia nevyriausybinės organizacijos. Daugiausiai savanorių turime iš religinių bendruomenių – protestantiškos kalėjimo kapelionų asociacijos ir Lietuvos Carito, kurio savanoriai vykdo specialų kalinių globos ir reintegracijos projektą“, - DELFI pasakojo Laisvės atėmimo vietų ligoninės socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkas Mindaugas Advilonis.

Pasak pareigūno, nuteistiesiems labai svarbus bendravimas su žmonėmis iš laisvės.

„Kadangi pareigūnas yra įstatymo vykdytojas, nuteistasis dažnai jį tapatina su valdžia, prievartos aparatu. Atėjęs žmogus iš laisvės nėra susijęs su represine institucija, todėl nuteistasis jį priima tiesiog kaip kitą žmogų, socialinį darbuotoją, kuriam gali labiau atsiverti, kurti artimesnį ryšį“, - paaiškino M. Advilonis.

Pasak socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko, nuteistieji dalyvauja Alfa kurso užsiėmimuose, kurių tikslas – padėti geriau pažinti krikščionybę ir gilintis į jos tiesas.

Iš 170-180 Pravieniškių nuteistųjų kassavaitinius užsiėmimus lanko per 20 žmonių. Alfa diskusijų grupeles veda nuolatiniai savanoriai, įvadines temas pristato dėstytojai, dvasininkai.

Idėja kilo Alfa kurso užsiėmime

„Alfa kurse kaip tik ir gimė Didžiojo Ketvirtadienio liturgijos šventimo su vyskupu K. Kėvalu idėja. Prieš Mišias buvo Alfa kurso mokymai, o po jų Pravieniškių darbuotojai ir tikintieji rinkosi į koplyčią“, - sakė M. Advilonis.

DELFI primena, kad Didysis Ketvirtadienis prasidėjo iškilmingomis pamaldomis pagrindinėse vyskupijų bažnyčiose. Minėdami Kunigystės ir Eucharistijos įsteigimą dvasininkai Krizmos šv. Mišiose atnaujino kunigystės pažadus. Kaip ir kasmet, šioje iškilmėje buvo šventinami aliejai, kurie naudojami teikiant Krikšto ir Sutvirtinimo sakramentus.

Paskutinės Vakarienės Mišios Didžiojo ketvirtadienio vakarą švenčiamos visose pagrindinėse Lietuvos šventovėse.

Bažnyčia sugalvojo ypatingo lygio pasirodymą?

Pasak Kauno vyskupo Kęstučio Kėvalo, visuomenei kojų plovimas gal atrodo per radikalus, tarsi Bažnyčia būtų sugalvojusi ypatingo lygio pasirodymą.

„Tačiau ir pats Jėzaus kvietimas vienas kitam patarnauti, mylėti ne tik artimus, bet net ir priešus yra labai stiprus žmogaus prigimčiai. Nuteistieji tampa tarsi visuomenės priešais, bet perženkime tą ribą ir pamatysime, kas darysis su tais žmonėmis ir kas darysis su mumis pačiais. Evangelija irgi yra apie tai – apie ribų peržengimą. Mūsų "normaliai" visuomenei kartais tai atrodo skandalinga – netelpa į „normalumą“, bet priimkim tai kaip iššūkį laikantiems save daug pasiekusiais, įsitvirtinusiai, "gerai žinantiems“, kas teisu, kas neteisus“, - DELFI sakė ganytojas.

Pakartodamas Didžiojo Ketvirtadienio Mišiose išsakytą mintį, kad meilė turi būti besąlygiška, vyskupas kojų plovimą prilygino stipriam simboliui, kuris tuos žodžius išreiškia vaizdu.

„Tai tarsi pasakymas, kad jeigu tarp jūsų kas nors yra didelis, iš tiesų tai reiškia, kad turi tarnauti kitam. Tą Jėzaus kvietimą mes bandome realizuoti - ne vien dėl kitų bet ir dėl pačių savęs“, - sakė vysk. K. Kėvalas.

Dvasininkas kojų plovimo gestą vadino pastanga pasilenkti prie žmogaus, nors iš tiesų plauti kojas nėra lengva: "Tam, kuris tai daro tai yra nuolankumo pamoka. Kad nesi kaži kas. Kad gal tik gerai susiklostė tavo biografija. Kad kitoje situacijoje gal net būtum blogesnis, todėl negali labai didžiuotis.

Pasak vyskupo, nuteistiesiems tai žinia, kad jie nėra visiški atmestieji - netekę laisvės, bet ne žmogiško orumo ir kad mes, kaip visuomenė, jų nenurašome.