Kompanijos „Mercer" kasmet sudaromas „Melbourne Mercer Global Pension" indeksas palygina 18 skirtingų pensijų sistemų, kurios apima daugiau kaip pusę pasaulio gyventojų populiacijos. Analizė atliekama taikant net  40 skirtingų rodiklių.

Danija

Danijos pensijų sistema, anot „Mercer" indekso, yra geriausia pasaulyje. Ji susideda iš valstybinės bazinės pensijos ir privalomų privačių pensijų, kurias kaupia dideli fondai, o ne atskiros bendrovės.

Danijos pensijų sistema buvo pirmoji pasaulyje, kuriai prieš metus „Mercer" skyrė aukščiausią A įvertinimą,  ji tuo metu iš pirmos pozicijos išstūmė ten buvusius olandus.

Tyrimo ataskaitoje aiškinama, kad Danijai toks aukštas įvertinimas skirtas už tai, kad jos pensijų sistema yra gerai subalansuota, įmokos į valstybinį pensijų fondą yra didelės, tačiau užtikrinančios adekvačią grąžą, privatūs pensijų fondai turi gerai išvystytą priežiūros mechanizmą.

Pastebima, kad pensijų fondai daugiausiai investuotja į obligacijas (80 proc.), ir tik labai mažą dalį (20 proc.) į akcijas.

Danijoje didžiausia dalis būsimos pensijos priklauso nuo darbdavių valdomų fondų. Į juos darbuotojai gali investuoti nustatyto dydžio įmokų sumas, kurios priklauso nuo gaunamo atlyginimo.  Būsima pensija priklauso nuo investicijų grąžos ir kurso, kuris tuo metu bus anuitetų rinkoje. Danijos pensijų sistema giriama ne tik už gerą grąžą pensininkams, bet ir aukštą kiekvieno darbuotojo įsitraukimą kaupiant lėšas pensijai privačiuose fonduose.

Olandija

Olandijos pensijų sistema reitinguojama kaip antra geriausia sistema po Danijos. Ji sudaryta iš valstybinės pensijų dalies ir pusiau privalomų su darbo užmokesčiu susijusių pensijų fondų, dalyvavimas juose dažnai apibrėžtas darbo sutartyse. Dauguma šalies darbuotojų dalyvauja tokių fondų veikloje. Galutinis pensijų dydis skaičiuojamas nuo bendro viso darbo stažo vidutinių pajamų.

Panašumas tarp danų ir olandų pensijų sistemų yra toks, kad pensijų fondai daugiausiai investuoja į obligacijas ir kur kas mažiau į akcijas. Olandų atveju investicijos į obligacijas siekia 60 proc., 40 proc. tenka akcijoms.

Australija

Australijai priklauso trečioji garbinga vieta pensijų reitinge. Šalies pensijų sistemos esmė - privalomos darbdavių įmokos į privataus sektoriaus priemones (daugiausiai nustatytus įmokų planus) ir papildomos savanoriškos darbuotojų ir darbdavių įmokos į pensijų fondus.

Pensijų fondai, skirtingai nei Danijoje ir Olandijoje, daugiausiai investuoja į akcijas (45 proc.), mažiau nei 20 proc. į obligacijas, likusi dalis - į kitus aktyvus.

Švedija

Švedijos pensijų sistema, užėmusi ketvirtąją vietą, buvo reformuota 1999 m. Naujoji sistema yra pagrįsta nuo darbo užmokesčio priklausančiomis įmokomis, kurios kaupiamos individualiose sąskaitose. Šios sąskaitos yra virtualios - jos naudojamos apskaitai, kiek per gyvenimą žmogus sumoka. Į tuos skaičius atsižvelgiama nustatant pensijas, tačiau pinigai virtualiose sąskaitose realiai nekaupiami.

Kanada

Kanadoje veikia valstybinė pensijų kaupimo sistema ir darbdavių valdomi pensijų fondai. Valstybinė pensija priklauso nuo darbo užmokesčio ir sumokėtų įmokų, privačius pensijų fondus žmonės gali rinktis per darbovietes.

Čilė

Čilė pasižymi tuo, kad yra viena iš nedaugelio pasaulio šalių perėjusi nuo taip vadinamos pay-as-you-go" (kuomet darbuotojai moka mokesčius, kurie yra naudojami dabartinių pensininkų išmokoms) į privačiai kaupiamas pensijas (kuomet kiekvienas asmuo kaupia pensijai sau ir ją galės gauti sukakęs pensinį amžių). Šalis tokią pensijų schemą įsivedė devintajame dešimtmetyje ir nors buvo kritikuojama už dideles išlaidas tokiai sistemai išlaikyti, šiuo metu Čilė pasaulyje yra žinoma kaip viena labiausiai anuitetų rinką išvysčiusia šalimi.

JAV

Valstijose pensijų sistema pagrįsta viso gyvenimo darbuotojų mokėtomis įmokomis. Privatūs pensijų fondai yra savanoriški, juose darbuotojai gali kaupti lėšas individualiai arba kolektyviai.

Valstybinė pensijų sistema nėra labai dosni, tačiau privačiuose fonduose kaupiančiųjų išmokos yra kur kas didesnės. Daugelis šalies gyventojų yra raginami kaupti lėšas pensijoms privačiai, investuoti į akcijas, ir ypač tas, kurių turi jų darbovietės.

Vokietija

Vokietijoje valstybinė pensijų dalis pagrįsta taškų kaupimu, taškų skaičius priklauso nuo žmogaus uždirbamų pajamų. Mažas pajamas gaunantiems gyventojams nustatytas pensijos minimumas. Papildomą kaupimą pensijoms gali pasiūlyti dauguma šalies darboviečių.

Tyrimo ataskaitoje išryškinamas ir Vokietijos pensijų sistemos trūkumas - šalyje itin opi senstančios visuomenės problema ir iki šiol mokamos labai dosnios valstybinės pensijos. Šalis ieško būdų, kaip sumažinti pensijoms skiriamą dalį iš biudžeto lėšų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (240)