Nuomonė: daliai kelių patrulių uniforma yra pasipelnymo šaltinis

Didžiausia saugaus eismo problema – netinkamas vairuotojų elgesys, sakė DELFI kalbinti automobilinių leidinių redaktoriai. Todėl, anot jų, labai svarbu, kad visi, nusižengę Kelių eismo taisyklėms, sulauktų realios bausmės. Tačiau kol kas tai lieka tik iliuzija, nes ant kelių patrulių vis dar krinta korupcijos šešėlis.

DELFI pašnekovai tikino, kad taip vadinamas karas keliuose nepažabotas iki šiol. Pasak jų, žmonės kelyje elgiasi kaip lenktynių trasoje, todėl sukelia sumaištį, kuri priveda prie rimtų avarijų.

Kaip kovoti su kelių ereliais? Apie automobilius rašantys žurnalistai atmeta pasiūlymą nuolat prasižengiantiems skirti priverstinį psichoterapijos kursą, nes šį reikalavimą būtų nesunku apeiti. Anot jų, baudų didinimas taip pat nėra išeitis. Esą tai tik dar labiau paskatintų pareigūnų korupciją, kurie ir dabar uniformą dažnai naudoja norėdami papildomai užsidirbti.

Pašnekovų nuomone, padėtis pasikeistų, jei būtų lengviau atimamas vairuotojo pažymėjimas, grąžinus baudos balų sistemą ir įrengus specialiai adrenalino nestokojantiems vairuotojams skirtas trasas, kuriose jie galėtų išsikrauti.

Vairuotojai kovoja ir be prizų

Kaip teigė DELFI Auto naujienų redaktorius Tadas Markevičius, sąmoningumo iki šiol trūksta visiems eismo dalyviams: pradedant atšvaitų neseginčiais pėsčiaisiais, baigiant – degant raudono šviesoforo signalui važiuojančiais viešojo transporto vairuotojais. „Vairuotojai iš rankų nepaleidžia mobiliųjų telefonų, prie perėjų stypsantys pėstieji tarsi malonės laukia, kol koks geradarys sustos juos praleisti, bobutės prie turgaus pačios lenda po ratais, skubėdamos į autobusą, o šaligatviai didmiesčiuose tampa automobilių stovėjimo aikštelėmis“, - netinkamo elgesio pavyzdžius vardijo redaktorius, pridūręs, kad padėtis pasikeis tik tuomet, kai kiekvienas eismo dalyvis ims galvoti ne tik apie save, bet ir apie kitus.

Žurnalo „Auto Bild Lietuva“ redaktorius Vitoldas Milius sutiko, kad aukšta eismo kultūra lietuviai nepasižymi, tačiau jo teigimu, palyginus su kitomis valstybėmis, eismo saugumo padėtis Lietuvoje nėra itin bloga. Nors vairuotojai tampa vis sąmoningesni, tačiau jis teigė iki šiol kelyje jaučiantis agresiją, kuri sukelia sumaištį: „Neaišku, kodėl žmonės kovoja. Juk varžybų nėra – prizų niekas neduos.“

Išsikrauti – į specialias trasas

Neblėstant karui keliuose, psichologai vis dažniau siūlo nuolat prasižengiantiems vairuotojams taikyti priverstinį psichoterapijos kursą. Anot jų, pokalbiai su psichoterapeutu gali padėti suprasti neatsargaus vairavimo keliamą pavojų aplinkiniams.

Tačiau T. Markevičius laikosi kitos nuomonės. Jo žodžiais, norint gauti pažymą, įrodančią tokio kurso baigimą, didelių problemų nekiltų. „Atsižvelgiant į tai, kaip Lietuvoje viskas lengvai perkama ir parduodama, net ir invalidumo pažymėjimai, priverstiniai psichoterapijos kursai mažai ką pakeistų. Užteks rasti draugą sistemoje, ir didžiausi pažeidėjai jau bus „išklausę“ tuos pataisų kursus“, - tęsė jis.

Todėl, pašnekovo nuomone, kur kas didesnį efektyvumą turėtų lengvesnė vairuotojo pažymėjimo atėmimo tvarka ar baudos balų sistemos grąžinimas. Jo įsitikinimu, dabar yra piktybinių pažeidėjų, kuriems dažnas baudų mokėjimas didelių problemų nesukelia.

Be to, daugėjant žuvusiųjų keliuose, premjeras Algirdas Butkevičius siūlo švietimo programose daugiau dėmesio skirti saugiam eismui. T. Markevičius, komentuodamas šį ministro pirmininko pasiūlymą, teigė, kad ugdymo plano pasikeitimai taip vadinamo karo keliuose artimiausiu metu nesustabdys, vis dėlto sėkmingas programų pakeitimas gerų rezultatų gali duoti ateityje.

Tuo tarpu žurnalo „Top Gear“ vyriausiasis redaktorius Renaldas Gabartas mano, kad atsiradus vietai, kurioje adrenalino nestokojantys vairuotojai galėtų saugiai išsikrauti, gatvėse jų turėtų žymiai sumažėti. „Jeigu žmonės jaučia adrenalino badą ir nori greitai pasivažinėti, jie turėtų turėti galimybę pasivažinėti nuvažiavę į saugią trasą. Saugios trasos Lietuvoje nėra. Kačerginė („Nemuno žiedo“ lenktynių trasa – DELFI) mokymuisi netinkama, nes ji yra per daug pavojinga“, - aiškino jis.

Pareigūno uniforma – pasipelnymo šaltinis?

Pašnekovas pripažino, kad Kelių eismo taisyklių pažeidėjams papirkti kelių patrulius vis dar pavyksta. Dėl to, pasak jo, baudų didinimas už KET pažeidimus nėra išeitis, nes vairuotojams tokiu atveju pagunda duoti kyšį būtų dar didesnė, o policijos pareigūnams būtų dar sunkiau tokius pasiūlymus atmesti.

Didelė pareigūnų dalis uniformą naudoja papildomoms pajamoms gauti, sakė R. Gabartas. Tačiau jis pridūrė, kad vis dėlto ne visi dirbantys policijoje yra mulkiai: „Kiek esu bendravęs su žmonėm, kurie žino policijos veiklą iš vidaus, jie pripažįsta, kad sąžiningų principingų žmonių yra gana nedidelis procentas. Daug kas naudoja uniformą kaip darbo įrankį nedarbinėms pajamoms. Vėlgi negalima suabsoliutinti. Aš pažįstu šaunių žmonių. Juos įplakti į vieną krūvą, kurie yra visiški mulkiai, negalima.“

„Auto Bild Lietuva“ redaktorius V. Milius taip pat neneigė, kad korupcija policijoje egzistuoja. Jo teigimu, lietuviai puikiai supranta, kad Estijoje pažeidus KET, pareigūnui įsiūlyti pinigų tikrai nepavyks, todėl nekyla abejonių, kad jei būsi sučiuptas, teks mokėti numatytą baudą. Pašnekovo manymu, Lietuvoje ir Latvijoje padėtis iš esmės skiriasi – su pareigūnais šiose valstybėse galima „susitarti“. Vis dėlto jis pridėjo, kad korupcijos mastai palengva mažėja.

Kodėl Seimas neįveda automobilių taršos mokesčio?

Senas Lietuvos automobilių parkas – rimta problema, įsitikinęs R. Gabartas. Anot jo, nemaža dalis gyventojų taršos mokesčio įvedimą, kuris galėtų padėti atnaujinti mašinų parką, laiko žmogaus judėjimo laisvės apribojimu, nustelbiančiu kitų žmonių teisę kvėpuoti švariu oru.

Pašnekovo teigimu, politikai supranta, kad taršos mokesčio įvedimas jiems populiarumo nepridėtų, todėl įstatymo priimti nesiskubinama: „Kadangi Lietuvoje nuolat ruošiamasi rinkimams, politikai elgiasi žiauriai neprincipingai. (...) Faktas – mašinų Lietuvoj yra stipriai per daug. Kiekvienas žmogus, nusipirkęs bet kokią metalo laužo krūvą, gali važinėti. Aš manau, kad jis neturėtų važinėti – neturėtų užkišinėti gatvių. Galima važiuoti viešuoju transportu.“

Pašnekovas linkęs manyti, kad yra ir kita priežastis, kodėl politikai vis atidėlioja taršos mokesčio įvedimą. Naudotų automobilių rinkoje „sukasi dideli pinigai“, ir, anot jo, galima numanyti, kad nepopuliaraus įstatymo nepriėmimas yra nuperkamas. „Uždarbis pardavinėjant senas mašinas yra ne ką mažesnis nei pardavinėjant naujas. Visi tie pinigai sukasi šešėlyje. Jie randa kelią iki valdžios pareigūnų. Tam tikromis injekcijomis sprendimai yra nuperkami. Tai yra prielaida, bet kitaip iš principo paaiškinti neįmanoma“, - dėstė „Top Gear“ redaktorius.

Nuomonė: „gulintis policininkas“ tik laužo automobilį

Jo žodžiais, Lietuvos didmiesčiai kokybiška susisiekimo infrastruktūra pasigirti negali. Pašnekovo teigimu, Vilniuje yra gatvių, kuriomis važiuoti pavojinga dėl didelių duobių. Norint jas apvažiuoti, vairuotojui tenka išvažiuoti į priešingą eismo juostą. Dėl to jis rizikuoja ką nors užkliudyti.

R. Gabartas pastebėjo, kad Lietuvoje netrūksta „idiotiškų kelių inžinerijos priemonių“. Būtent tokia jis laiko „gulinčius policininkus“. Esą jei automobilis važiuoja 30-40 km/h, jis vis tiek laužomas, o važiuojant motociklu išlieka tikimybė nugriūti. „Tiek, kiek man yra tekę važinėti po Vakarų Europos šalis, ten tokių dalykų tikrai nėra. Tos problemos sprendžiamos visiškai kitaip. Miesteliuose dedami šviesoforai su integruotomis greičio matavimo sistemomis. Jeigu tu viršiji greitį, tau automatiškai prie kito šviesoforo, kuris yra už 50 ar 100 m, uždega raudoną signalą. Pas mus viskas vyksta lėčiau negu norėtųsi“, - lygino jis.

Tuo tarpu T. Markevičius, vertindamas Lietuvos kelių infrastruktūrą, teigė, kad padėtis, palyginus su kaimyninėmis šalimis, nėra bloga. Nepaisant to, jei norime pasiekti Vokietijos lygį, būtinas didesnis finansavimas: „Viskas priklauso nuo to, kaip mes save vertiname? Ar džiaugėmės, kad mūsų keliai geresni nei latvių, ar norime, kad jie būtų kaip pas vokiečius? Jei norime lygiuotis į Vakarų Europą, reikia ir didesnio finansavimo.“

Vairavimo mokymas: išmokstama ne važiuoti, bet išlaikyti egzaminą

Be kita ko, A. Butkevičius siūlo skirti didesnį dėmesį vairuotojų parengimui. Šio ministro pirmininko pasiūlymo V. Milius nenuvertino, kadangi, jo nuomone, dabar galiojanti tvarka leidžia išlaikyti egzaminą ir gauti vairuotojo pažymėjimą, bet paruošti gerus vairuotojus ji nepajėgia. „Viskas orientuota į tai, kad žmogus „Regitroje“ pakankamai sklandžiai išlaikytų egzaminą. O ar tas žmogus moka vairuoti, nėra taip svarbu. Yra didelis skirtumas tarp mokėjimo vairuoti ir egzamino išlaikymo. Tai yra biznis. Mano dukra visai neseniai išlaikė egzaminą ir gavo vairuotojo pažymėjimą, todėl mokymo ir egzaminavimo procesą stebėjau iš labai arti. Ji turi vairuotojo pažymėjimą, bet vairuotoja yra prasta. Aš ją mokyti vairuoti turėsiu pats“, - pripažino redaktorius.

T. Markevičius pabrėžė, kad Vyriausybė ir jos vadovas, siūlydami skirti daugiau dėmesio vairuotojų rengimui, turėtų atsižvelgti ir į vairavimo įgūdžių tobulinimui skirtų ar saugaus važiavimo aikštelių poreikį: „Kiek Lietuvoje yra saugių aikštelių, kuriose būsimieji vairuotojai galėtų praktikuotis ar mažiau patyrę, tarkime, prieš prasidedant žiemai pasitikrinti savo įgūdžius? Vienetai. Tad vietoje kalbų reikėtų daugiau veiksmų.“

DELFI Auto naujienų redaktorius teigė pastebintis, kad vairavimo mokyklų Lietuvoje yra labai daug, todėl jos konkuruoja tik mažesne kaina, o tai būsimiems vairuotojams tampa svarbiausiu kriteriju renkantis, kur mokytis vairuoti.

Pasak jo, taip neturėtų būti, nes kai kurių mokyklų vairavimo instruktoriams akivaizdžiai trūksta profesionalumo: „Kad kai kurioms mokykloms trūksta profesionalaus požiūrio, įrodo ir tokie atvejai, kai vairavimo instruktoriai įkliūna neblaivūs ar pažeidinėja Kelių eismo taisykles. Koks pavyzdys yra rodomas būsimiesiems vairuotojams?“